Ko negaila dėl valdžios

8

Romualda Suslavičienė


Politiniai debatai, atsiduodantys tuo pačiu kvapu, kaip retsykiais, esant tam tikros krypties vėjui – iš nuotekų valyklos, nepaliauja drebinti mūsų padangės. Kokia gi ji – kaišiadorietiška ėjimo į valdžią anatomija?

Prasidėjo nuo priekaištų

Prieš kurį laiką straipsnyje „Tiesioginis valdymas Kaišiadoryse? “ rašėme apie vėl neįvykusį savivaldybės tarybos posėdį, kai rugsėjo 27-ąją iš salės pasišalinę naujosios daugumos nariai vėl paliko už borto labai svarbius darbotvarkės klausimus. Vėl liko įšaldyti normaliam darbui ir gyvenimui reikalingi pinigai, o naudos buvo tik tiek, kad posėdyje dalyvavusi Vyriausybės atstovė paraidžiui pacitavo tai, ką politikai seniai turėjo žinoti. Taip mūsų išrinktieji išgirdo, ko reikia, kad dauguma iš tiesų įgautų savo teises, tad pagaliau merui buvo įteiktas raštiškas pareiškimas su parašais, oficialiai liudijantis, kas gi tie naujieji JIE.

Tiesa, be teisių dar, deja, būna ir pareigos. Ir kaip lengva, kai kalba eina ne apie savas pareigas, o kitų. Nuo to šis politikų susiėjimas (posėdžiu dėl suprantamų priežasčių pavadinti negalima) ir prasidėjo – tarybos narys K. Petkevičius pasigedo balsavimo dėl darbotvarkės tvirtinimo. Mat, kaip paaiškėjo vėliau, šis veiksmas buvo reikalingas tam, kad nesugriūtų parengtas scenarijus ir naujoji dauguma balsuotų prieš. Su Vyriausybės atstovės pagalba kadenciją baigiantiems politikams buvo detaliai paaiškinta, jog balsuoti privalu, kai darbotvarkė keičiama, šį kartą pakeitimų nebuvo, tad ir balsavimas nebūtinas. Tačiau meras V. Tomkus nesiėmė aštrinti padėties ir „naujųjų“ norus patenkino – taip dauguma neprarado galimybės pakelti rankas prieš, nors iki to tos pačios darbotvarkės klausimai buvo apsvarstyti beveik visuose komitetuose (nesusirinko tik vienas).

Patys nebalsuoja – patys kritikuoja

Valdžią versti kadencijos pabaigoje užsimoję politikai savo veiksmams stengėsi įpūsti pozityvo ir pamėginti įrodyti, kad patys blokuodami gyvybiškai svarbius sprendimus, nėra nei kalti, nei už tai atsakingi.

– Taip tęstis negali. Iš eilės trijuose posėdžiuose nepriimami sprendimai, o jei priimti – nevykdomi (matyt, turėjo omenyje tarybos sprendimą, kurį Kauno apygardos prokuratūra pripažino neteisėtu – aut. past.) – pirmasis pasisakė M. Mitkus. – Meras turi iš aukštybių nusileisti pas mus, bendrauti su mumis. Su tarybos nariais, jų nuomone nesiskaitoma. Vieną kartą tai turėjo baigtis.

Jam antrino buvęs meras R. Urmilevičius:

– Buvo nesiskaitoma su kitų nuomonėmis, buvo ignoruojami visi kiti, įvedinėjamas chaosas.

– Mūsų (suprask – naujosios daugumos, – aut. past.) meras nuo 9 dienos nekvietė, – ar nežinodama, ar nenorėdama žinoti priekaištavo R. Gliaudelienė.

A.Jurevičius kritikavo Vietos savivaldos įstatymą, suteikusį tiesiogiai žmonių išrinktiems merams daugiau galių, ir, pasak jo, „merą padariusį kunigaikščiu“. (Kiek tenka girdėti, į šį titulą pretenduoja dar bent pora kandidatų, deja, Vietos savivaldos įstatyme nenumatytų…).

V. Silvanavičius siūlė realiai įvertinti susidariusią situaciją, nes „jau antras mėnuo nepriimame jokių sprendimų“.

– Nesusitvarko. Turėjo didžiulę daugumą, viskas išslydo iš rankų. Kažkaip nusileiskit iki mūsų (neduok, Dieve – aut. past.), – kvietė buvęs administracijos direktorius G. Gružauskas.

Nieko negaila dėl Antano

Labai gerai, kad neįvykusio posėdžio vaizdo įrašą peržiūrėję šimtai rajono gyventojų savo ausimis, o ne iš nuogirdų ir komentarų, išgirdo, dėl ko blokuojamas savivaldybės darbas. Ne dėl mero „nenusileidimo“ pas JUOS, skaitymosi su kitų nuomone ar nesiskaitymo, ne dėl kitų darbinių, kompetencijos dalykų – tik (ar net) dėl to, kad neskuba teikti naujosios daugumos pasiūlytos Antano Lukoševičiaus kandidatūros į savivaldybės administracijos direktoriaus postą.

Susibūrusi tarybos narių grupė, deklaruojanti, kad „vieningai dirbs savivaldybės gyventojų labui“, rugsėjo 27-ąją atsivėrė iki galo:

– O aš dabarties, kad išspręsti problemą, kaip meras sakė, kad mes blokuojam sprendimus ir jei šiandien nebalsuosim, nukentės daug įstaigų, siūlau papildyti dienotvarkę ir įtraukti administracijos direktoriaus skyrimą. Ir paskui mes galim vėl sušaukti neeilinį posėdį – mes visi būsim čia, – „receptą“ pasiūlė R. Gliaudelienė, kuri tvirtino, jog jos apklausti savivaldybės administracijos darbuotojai sakę, jog iš visų buvusių administracijos direktorių A. Lukoševičius dirbęs geriausiai.

– 9 valandą galim susirinkt dėl direktoriaus skyrimo, o 10-ą – dėl kitų klausimų, ir viskas bus išspręsta. Kitu atveju šiandien nedalyvausime svarstyme, – galimai šantažo gaida nuskambėjo ir iš R. Urmilevičiaus lūpų.

– Tą pačią dieną gali būti ir šitas (posėdis – aut. past.), kurio darbotvarkės mes nepatvirtinom. Ir visi klausimai bus išspręsti, – išeitį siūlė V. Silvanavičius.

– Prašau pirma suformuoti savivaldybės vadovybę, po to spręsis visi kiti klausimai, – prieš visus kitus dalykus direktoriaus postą į pirmą vietą kėlė ir A. Jurevičius.

– Kvieskit neeilinį posėdį, ir visi klausimai bus išspręsti. Kas iš to, kad ir vėl kviesit balsuoti, mes nepriimsim tų sprendimų. (…) Jeigu turėtumėt atsakomybės, jūs sutiktumėt su visais mūsų sprendimais, – tiesiai šviesiai paaiškino M. Mitkus.

Mero V. Tomkaus ir tarybos nario K.Jakelio žodžiai, kad naujai valdžiai suformuoti įstatymai skiria du mėnesius, jie dar nesibaigė, vyksta derybos; kad postų paskirstymas niekaip nesusijęs su posėžių klausimais, aktualiais visiems žmonėms, liko neišgirsti.

Po šio posėdžio net ir didžiausiems skeptikams turėjo pasidaryti aišku, kas šiandien svarbiausia: žlungantys projektai, kelių ir pastatų remontai, ar tai, kad į savivaldybės administracijos vadovo kėdę būtų prastumtas Antanas Lukoševičius…

A.Lukoševičius jau direktoriavo

Verta pasidomėti kandidatūra, dėl kurios naujoji dauguma pasiryžusi „skandinti“ viso rajono reikalus.

Antanas Lukoševičius savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo 2003-2007 metais. Taip sutapo, jog šias pareigas jam teko užimti taip pat po „valdžios perversmo“. Štai ką apie šį mūsų rajono gyvenimo laikotarpį rašo Vikipedija: „2003 m. vasario 6 d. liberalų demokratų, krikščionių demokratų, konservatorių, socialdemokratų ir socialliberalų atstovai suformavo koaliciją ir pasidalijo postus. 2003 m. balandžio 10 d. nežymia persvara, 13 prieš 12, mero rinkimus laimėjo socialdemokratų kandidatas G. Mišeikis, mero pavaduotoju išrinktas socialliberalas I. Prakapas. Administracijos direktoriumi paskirtas konservatorius R. Bauba. Tačiau naujoji Taryba normaliai dirbti nepradėjo, nes liberalai ir centristai apskundė rinkimų eigą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundas nebuvo patenkintas, bet prie opozicijos prisijungė krikščionių demokratų atstovai ir VRK sprendimą opozicija apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Mero įgaliojimai buvo sustabdyti. Gegužės 7 d. teismas skundą pripažino kaip atmestiną ir nepagrįstą.

Bet birželio mėn. tarybos narės mandato atsisakė socialdemokratė Ona Ditkevičienė, jis atiteko šios partijos nariui M. Mitkui, kuris, vos gavo mandatą, paskelbė išeinąs iš social­demokratų partijos ir pareiškė palaikymą liberalcentristams. Prasidėjo derybos ir naujos daugumos formavimas. Valdančiąja koalicija tapo liberalcentristai, krikščionys demokratai, valstiečių ir NDPS koalicija, socialliberalai ir Laisvės sąjungos atstovai. Konservatoriai oficialiai pasiskelbė opozicija. 2003 m. birželio 26 d. meras G. Mišeikis atsistatydino, rajono savivaldybės meru 20 balsų išrinktas liberalcentristas Romualdas Urmilevičius, vicemeru – socialliberalas Ignas Prakapas, administracijos direktoriumi Antanas Lukoševičius.“ 2003 m. savivaldybių rinkimuose A. Lukoševičius dalyvavo su Liberalų ir centro sąjungos sąrašu, gavo 369 pirmumo balsus. Su ta pačia sąjunga 2011 metų rinkimuose gavo 263 pirmumo balsus. 2015 m. į rinkimus jau ėjo su Liberalų sąjūdžiu, gavo 440 pirmumo balsų. Dalyvaudamas 2008 m. Seimo rinkimuose A. Lukoševičius iškrito jau pirmajame ture, surinkęs 5,98 % rinkėjų balsų.

Daugiau, nors ir turėjo galimybes, liberalcentristai, vėliau daugelis perėję į Liberalų sąjūdžio partiją, į šias pareigas A. Lu­koševičiaus kažkodėl nesiūlė.

Iš direktoriavimo laikotarpio

Kodėl – galima tik spėlioti. Iš to laikotarpio kaišiadoriečiams likę smagių prisiminimų – „Atspindžiuose“ publikavome nuotraukas, kur tuometinis administracijos direktorius A. Lukoševičius vėlų vakarą su tarnybiniu savivaldybės automobiliu užfiksuotas prie maisto parduotuvių, 2004 m. rugpjūčio 31 d. laikraštyje naujas ir brangus savivaldybės automobilis nufotografuotas Stasiūnuose prie atostogaujančio direktoriaus namų. 2005 m. birželio 28 d. rašėme apie tai, kad A. Lukoševičius vilkina tų pačių metų kovo mėnesį priimtą savivaldybės tarybos sprendimą parengti tarnybinių automobilių žymėjimo tvarką.

Be skandalingo direktoriaus tarnybinio romano, apstu ir kitų įdomių faktų. 2005 m. lapkričio 29 d. straipsnyje „Korupcijos šešėlis virš rajono?“ rašėme apie tai, kad A. Lukoševičiaus vadovaujama savivaldybės administracija nevykdo 2003 m. liepos 7 d. savivaldybės tarybos patvirtintos kovos su korupcija punktu ir neviešina viešųjų pirkimų konkursų rezultatų spaudoje, taip pat sutarčių vykdymo. 2005-ųjų Kalėdų išvakarėse rajono padangę sudrebino tas faktas, kad savivaldybės nupirktame dabartiniame socialinių paslaugų centro pastate, kuris oficialiai vadinosi remontuojamu, veikia privati A. Lukoševičiaus bendrapartiečio motinos įmonė – siuvamos pūkinės antklodės ir pagalvės. (Vaizdelis iš rajono valdžios gyvenimo. „Atspindžiai“, 2005-12-30). Vėliau, kai padėtį tikrino Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, paaiškėjo, jog buvusio pastato savininkui R. Malinauskui naudotis jo paties savivaldybei parduotomis patalpomis leido A. Lukoševičius – beveik metus po pardavimo! Leido be savivaldybės tarybos sutikimo. Beje, pastatą už pusę milijono litų iš liberalcentristo R. Malinausko pirko Viešųjų pirkimų komisija, kurios pirmininkas – liberalcentristas A. Lukoševičius. Beje, pirko be konkurso. Pastato remontui prireikė dar 2 mln. litų…(“Vištų plunksnoms išsisklaidžius”. „Atspindžiai“, 2006-01-13). Kontrolieriaus tarnyba pateikė skandalingą išvadą, kokia niekada iki tol ir po to nebuvo pateikta jokiam kitam savivaldybės administracijos direktoriui – A. Lukoševičius viršijo savo įgaliojimus. Tačiau savivaldybės tarybos dauguma tais laikais buvo stipri – direktorius atsipirko tik pokalbiu, keli opozicijoje buvę konservatoriai interpeliacijos pateikti būtų niekaip negalėję, juk reikia 9 parašų…

Atminty gyvas ir 2005 metais tuometinį „Kaišiadorių autobusų parką“ sudrebinęs skandalas – bendrovės darbininkai pagrasino streiku sužinoję, jog nuo gegužės 1 dienos nutraukiamas pelningiausias įmonės autobuso maršrutas „Agrofirma-ligoninė“. Tokį sprendimą priėmė bendrovės valdyba, vadovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus A. Lukoševičiaus. Sutapimas ar ne, bet maršrutą buvo numatytą atiduoti privačiam vežėjui, ir ne kam kitam, o tam pačiam savo bendrapartiečiui R. Malinauskui. Be būtino savivaldybės tarybos pritarimo valdyba buvo numačiusi įsteigti naują maršrutą į Žiežmarius privatininkui – 15 min anksčiau už savivaldybės bendrovės maršrutą. Visi šie dalykai audringai svarstyti „Kaišiadorių autobusų parko“ profsąjungos susirinkime, į kurį kviestas ir A. Lukoševičius. Tačiau, atėjęs iki pastato laiptų, iš čia „budėjusio“ savo bičiulio sužinojęs, jog susirinkime dalyvauja ir „Atspindžiai“, apsisuko ir „dėjo į kojas“. Visa tai pro langus matė ir vaizdingai komentavo autobusų vairuotojai. Vėliau „Atspindžiams“ direktorius komentavo, kad „gavo skambutį, jog mamai pasidarė bloga“, o savivaldybės tarybos komiteto posėdyje aiškino, kad bloga pasidarė jam pačiam… (Apie valdžios „biteles“, „Atspindžiai“, 2005-04-26). Ir iš šio skandalo tuometinis administracijos diretorius išėjo sausas – tik pasitraukė iš autobuso parko valdybos pirmininko pareigų. Kaip vanduo nuo žąsies nutekėjo ir ilgamečio savivaldybės vyr. architekto S. Petrausko atleidimas iš darbo, nors administracinis teismas jį pripažino neteisėtu.

Būtent A. Lukoševičiaus vadovavimo laikais savivaldybėje įvyko ir analogų neturintis „stebuklas“ – Kruonio seniūnijos teritorijoje atsirado puikus kelias, tačiau niekas taip ir nesugebėjo įrodyti, kas ir kodėl jį nutiesė…

Išsikirpk ir pasidėk

Tai – tik keli margi epizodai, visų detalių nesurašysi. Tačiau darosi aišku, kodėl meras Vytenis Tomkus, nors pats nepritardamas, tačiau gelbėdamas stringančius reikalus, visgi naujajai daugumai davė pažadą teikti A. Lukoševičiaus kandidatūrą į savivaldybės administracijos direktoriaus postą. Bet – su sąlyga, kad savo siūlymą parašais patvirtins šios idėjos iniciatoriai.

Senais laikais, berods, „Respublikoje“ buvo toks skyrelis su naudingais patarimais. Ir vadinosi jis „Išsikirpk ir pasidėk“. Tad savo skaitytojams siūlome tą patį pada­ryti su šiomis eilutėmis: merui V. Tomkui įteiktą rekomendaciją į savivaldybės administracijos direktoriaus postą teikti Antano Lukoševičiaus kandidatūrą pasirašė savivaldybės tarybos nariai A. Jurevičius, K. Petkevičius, K. Moroza, A. Radvila, Š.Čės­na, K. V. Meilutis, R. Urmilevičius, M.Mitkus, M. Muižinikas, K. Baniūnienė, G. Gružauskas, R. Gliaudelienė, V. Sil­vanavičius ir A. Lukoševičius.

Čia – ateinantiems rinkimams

Gink, Dieve, siūlymas išsikirpti ir pasidėti – ne su blogais ketinimais – gal viskas bus gerai, ir šiems žmonėms jausimės dėkingi, norėsime juos vėl išrinkti atstovauti savo (abiem įmanomomis prasmėmis) interesams.

Išsiuntė užklausą į STT

Gavęs atsakomybę prisiėmusių politikų rekomendaciją meras V. Tomkus išsiuntė užklausą į STT – be jos į atsakingus postus patekti neįmanoma. Kai ateis STT pažyma, rajono vadovas vardan to, kad naujoji dauguma (grupės susitarimą yra pasirašę A. Ju­revičius, A. Lukoševičius, K. Petkevičius, R. Urmilevičius, Š. Čėsna, K. Moroza, G.Gru­žauskas, K.V. Meilutis, K. Baniūnienė, M.Muižinikas, A. Radvila, M. Mitkus, R.Gliau­delienė, A. Lakštauskas ir V. Streikauskas) teiktųsi svarstyti mums visiems gyvybiškai svarbius klausimus ir priimtų sprendimus, A. Lukoševičiaus kandidatūrą balsavimui teiks. Tad pirmasis rajono savivaldybės asmuo savo žingsnį vardan bendro darbo žengė išsiųsdamas užklausą bei pažadėdamas teikti A. Lukoševičiaus kandidatūrą.

Ar sugebės atsakyti tuo pačiu jo politiniai oponentai?

Kaip visada demonstruodamas aukštą viešumo ir skaidrumo kartelę meras V. Tomkus žiniasklaidai ir politikams bei visuomenei išplatino TS-LKD ir LSDP frakcijos narių Kaišiadorių rajono savivaldybės taryboje pareiškimą, surašytą spalio 2 d.:

„Atsižvelgdami į savivaldybėje susi­klosčiusią politinę padėtį ir vyskstančias derybas dėl savivaldybės mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus ir administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatūrų pateikimo, taip pat į de facto naująją valdančiąją daugumą atstovaujančios tarybos narių derybinės grupės siūlymą teikti kandidatus į savivaldybės mero pavaduotojo pareigas ir į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, bei į derybinės grupės prašymą kandidatūras pateikti raštu, pažymėdami 2015-04-13 pasirašytos Koalicijos sutarties tarpusavio įsipareigojimus iki kadencijos pabaigos, žemiau pateikiame mūsų siūlomas kandidatūras, išdėstytas eilės tvarka nuo viršaus į apačią pagal prioritetus, viršuje suteikiant didžiausią prioritetą.

Siūlomi kandidatai į savivaldybės mero pavaduotojo pareigas:

1. Algimantas Janavičius (mūsų nuomone, tinkamiausias kandidatas, turi patirties ir gali užtikrinti sklandų darbų tęstinumą);

2. Kęstutis Jakelis (pareigas gali eiti tik visuomeniniais pagrindais, ilgametis tarybos narys, buvęs meras);

3. Marijonas Vaicekauskas (pareigas gali eiti ir visuomeniniais pagrindais, ilgametis tarybos narys);

4. Eugenijus Cikanavičius (pareigas gali eiti ir visuomeniniais pagrindais, ilgametis tarybos narys);

5. Albinas Anužis (pareigas gali eiti ir visuomeniniais pagrindais, ilgametis tarybos narys).

Kadangi įstatymas numato dviejų mėnesių terminą, per kurį turi būti paskirti savivaldybės mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, todėl siūlome pirmiausiai spręsti šiuos klausimus vienu etapu, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo klausimą ir jo kandidatūros klausimą siūlome spręsti sekančiame etape, kai bus paskirti savivaldybės mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, kuriam įstatymas ir numato teisę siūlyti direktoriaus pavaduotojo kandidatūrą“.

Pareiškimą pasirašė M. Vaicekauskas, D. Nasevičienė, S. Pilkis, A. Janavičius, K. Jakelis, A. Anužis, E. Cikanavičius, V. Streikauskas, L. Rudienė ir V. Tomkus.

Taigi dabar laukiama žingsnio iš naujosios daugumos – ar ji tik deklaruoja norą tartis, ar iš tiesų yra pasirengusi dirbti. Juolab, kad dauguma siūlomų kandidatų vicemero pareigas eitų be atlyginimo – visuomeniniais pagrindais, būtų sutaupyta nemažai lėšų. Dar daugiau – skirtingai nuo „naujųjų“, įsikibusių vienos pavardės, mero pavaduotoją galima rinktis net iš 5 kandidatų.

Kas pastatyta ant kortos

Ar spalio 11-osios posėdis įvyks, ar dauguma politikų vėl išeis iš salės – parodys netolima ateitis.

Vasaros pabaigoje iš posėdžių salės pirmoji išėjo „senoji“ dauguma. Tai gal ir nebuvo pats geriausias sprendimas, tačiau, kaip sakoma, išėjimas išėjimui nelygu. Viena – palikti salę, kai sprendžiami tik vadovų personalijų klausimai, ir visai kas kita, kai ant kortos pastatytas normalus ir ritmingas rajono gyvenimas. Žmonės tai supranta.

Ankstesniuose straipsniuose esame minėję, kokius svarbius reikalus žlugdo naujosios daugumos atsisakymas svarstyti sprendimų projektus.

Jau ant plauko kabo ES investicijos Pravieniškių lopšeliui-darželiui. Jei naujoji dauguma „ožiuosis“ ir spalio 11-ąją, pradės kapsėti delspinigiai darbų rangovams už buto, skirto globos namų vaikams, remontą; Rumšiškių kultūros centro pagrindinio įėjimo atnaujinimą pritaikant jį žmonėms su negalia. Laiku neapmokėjus darbų rangovas stabdo juos, V. Kudirkos gatvė gali likti neasfaltuota; kyla grėsmė Kęstučio gatvės kapitalinio remonto darbų užbaigimui ir t.t. Galime prarasti 239 853 € sveikatos įstaigoms – Kaišiadorių, Žiežmarių, Rumšiškių, Žaslių, Kruonio PSPC bei Kaišiadorių psichikos sveikatos centrui. Kad paraiška finansavimui gauti būtų tinkama, savivaldybės taryba turi nubalsuoti, kad šioms įstaigoms pastatai patikėjimo teise perduoti dešimčiai metų. Kol kas tai nepadaryti, terminai senka. Jei taip vadinamos „valdiškos“ įstaigos negalės gauti finansavimo ir jo dėka pagerinti savo veiklos, naudos teturės tik privačios sveikatos įstaigos, kurios ES lėšoms gauti taip pat teikia projektus.

Ar tikrai politikams yra svarbesnių dalykų už šiuos?

8 KOMENTARAI

  1. Patarimas merui: jei iki šiol nesupratote, kodėl negalima Antano skirti direktoriumi, tai perskaitęs šį dokumentinį straipsnį, manau priimsite teisingą sprendimą. Toks žmogus negali užimti aukščiausią postą rajono administracijoje.

  2. Žurnalisto darbas yra tiesiogiai susijęs su viena iš pagrindinių kiekvieno asmens teisių, tai yra teisė turėti įsitikinimus ir juos reikšti, arba informacijos laisve. Saviraiškos laisvė apima ne tik laisvę laikytis savo nuomonės, bet ir teisę įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti ninformaciją. Deja, Romualda Suslavičienė, manau, neskleidžia informacijos, o užsiima V.Tomkaus ir jo (dėl nepasitikėjimo atleistos) šutvės politine reklama, šutvės, kuri Kaišiadoris apvertė aukštyn kojomis, sugriovė gatves. Pradėjo griauti dar pavasarį o darbų pabaigos net su žiburiu nesimato, rugsėjo 1d mokiniai iki mokyklų turėjo bristi purvinais grioviais it kariai karo metu apkasuose, o „žurnalistė“ Romualda Suslavičienė su Atspindžiais gina ir liaupsina tokią valdžią. Man apmaudu, kad tą daleidžia ir gerbiamas Mindaugas Šimkūnas, kurį laikiau padoriu politiku.

  3. Pasinaudojus savivaldos rinkimų 30 str. Seimas, priimdamas sprendimą laikinai įvesti tiesioginį valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. žiūrim kas bus toliau ,tie patys buduliai (nevardysiu pavardžių ir pravardžių..) pagal partijų sąrašus bus vėl išrinkti į tarybą nes jiems joks garbės ir orumo kodeksas neegzistuoja.Jokios moralinės ir finansinės atsakomybės ,vėl tie patys „snukiai“ gadins Kaišiadorių įvaizdį ir pjausis kaip norkos viename narve dėl postų savivaldybės įmonėse, neturėdami nei kompetencijos ,nei reikiamo išsilavinimo…

  4. Nors teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų taip pat turi ne tik žurnalistai, bet ir kiekvienas asmuo, tačiau Lietuvoje yra įtvirtinta žurnalisto, kaip ypatingo teisės subjekto, teisė gauti informaciją operatyviai, tai gal Atspindžiai ir Romualda Suslavičienė ir spauzdina tą informaciją, kurią gauna iš savivaldybės ir mero V.Tomkaus, dėl kurios netikslumo yra kalti ją pateikiantys valdininkai, o ne žurnalistai.

  5. Akredituotas žurnalistas gali laisvai įeiti į jį akreditavusią instituciją, stebėti tos institucijos posėdžius, pasitarimus bei kitus renginius, gauti stenogramas, protokolus ir kitus dokumentus šalių susitarime aptartomis sąlygomis. Tai kodėl gi šia teise nesinaudoja rajono laikraščiai „Atspindžiai“ bei „Kaišiadorių aidai“, o rašo tai ką sako meras, kiti valdininkai?

  6. Nesigaudantiems, ar tikslingai meluojantiems ir sakantiems, jog straipsnyje gauta informacija nuteka iš savivaldybės institucijų: kiekviena informacijos priemonė turi savo archyvus, kuriuose ši medžiaga yra išlikusi. Galėtumėte nepatingėti, nueiti į biblioteką ir rasti medžiagą, spausdintą Lukoš. valdymo laikais. Meras, man atrodo, siūlydamas šį asmenį į direktorius kaip tik mažai žinojo apie lukoš. nuotykius tais laikais. Kai kurie tarybos nariai, matosi, irgi praplėtė akiratį ir sužinojo daugiau apie tuo metu rajonui vadovavusių liberastų ir socdemų paklydimus.Dar nerašoma apie bendrą sodros vadovų ir rajono veikėjų aferą perkant už 1800000 Lt pastatą sodros rajoniniam skyriui. Tuo metu(o ir dabar ) sunku rasti tokios vertės silikatinių plytų, be jokios apdailos ir įrangos nekilnojamo turto objektą Kaišiadoryse. Gerai elgiasi spauda, primindama norinčių vėl ,,vadovauti“ nuodėmes. Tauta turi žinoti savo ,,didvyrius“.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

4 × 5 =