Kaišiadorių mįslė įminta

0

Kaišiadorys – vienintelis rajonas Lietuvoje, kuriame vyrų daugiau nei moterų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Kaišiadorių rajone vyrų buvo vienu procentu daugiau nei moterų (51 proc.)
Kiti du miestai, kuriuose vyrų ir moterų disbalansas mažiausias – Neringos savivaldybė (49,9 proc. vyrų ir 51,1 proc.) ir Klaipėdos rajono savivaldybė (49,3 proc. – 50,7 proc.)
Trys moteriškiausios savivaldybės – Druskininkų (43,7 proc. vyrų – 56,3 proc. moterų), Kauno miestas (43,8 proc. vyrų – 56,2 proc. moterų) ir Panevėžio miestas (43,9 proc. vyrų – 56,1 proc. moterų).
Kaišiadorių ligoninės direktorę Editą Skarakodienę pradžiugino tai, kad Kaišiadorių rajonas išsiskiria kaip vienintelis, kuriame kiek daugiau vyrų, tačiau antra mintis buvo apie Pravieniškes. „Manyčiau, būtent laisvės atėmimu nuteistieji, kurie bausmes atlieka Pravieniškėse, didina rajone gyvenančių vyrų skaičių“, – Eltai sakė ligoninės vadovė.
Gyvenant Kaišiadorių mieste rūpintis sveikata, E. Skarakodienės nuomone, labai palanku. „Kaišiadorys – geriausioje, kokia tik gali būti, vietoje Lietuvoje. Ranka pasiekiamos Abromiškių, Birštono, Druskininkų sanatorijos, pora valandų kelio automobiliu iki Palangos. Pats miestas nedidelis, tai irgi turi įtakos žmonių savijautai“, – mano ligoninės direktorė.
Pacientų gydymo įstaigoms netrūksta, tačiau vyrai į Kaišiadorių stacionarą, E. Skarakodienės žiniomis, dažniausiai kreipiasi dėl traumų. Jos įvairios, bet nemažai ir dėl rizikingo elgesio, alkoholio vartojimo, kuris minimas kaip viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė – daug mažesnė negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Europos Komisijos (EK) paskelbtoje ES sveikatos sistemos apžvalgoje konstatuojama, kad tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje – trumpiausia iš visų Bendrijos valstybių.
EK ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos moterys gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai (atitinkamai 79,7 ir 69,2 metų). Atotrūkis tarp lyčių ES – Lietuvoje vienas didžiausių.
Nuo 2007-ųjų Lietuvoje gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau Lietuvos piliečiai gyvena šešeriais metais trumpiau už vidutinį statistinį europietį (80,6 metų).
Asmenų, nurodančių, kad jų sveikata gera, dalis Lietuvoje taip pat mažiausia visoje ES – 43 proc. (ES vidurkis – 67 proc.) Lietuvoje mirtingumas dėl pagrindinės mirčių priežasties – išeminės širdies ligos – ES vidurkį viršija keturiskart, dėl insulto – dukart. Vilniaus, Kauno ir vakarų Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai artimi ES vidurkiui, tačiau regionuose ir Vilniaus krašte padėtis prastesnė.
Pagal išlaidas sveikatos apsaugai Lietuva ES šešta nuo galo. Sveikatos apsaugai skiriama 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

du × trys =