Istorinio miestelio pašonėje – skerdykla, o gal pinigai šiandien yra viskas?

0

Rašau šį laišką Žiežmarių bendruomenės vardu, aktyviausių jos narių įpareigotas.

Važiuojant autostrada Vlnius-Kaunas-Klaipėda matyti nuoroda į Žiežmarius. Jei niekada ten neužsukote, tai turbūt ir nežinote, kokio senumo yra šis miestas, kad kryžiuočių kronikose jis buvo minimas dar XIV a., kad Žiežmarių dvaras čia stovėjo jau XV a. O sovietų laikais Žiežmariai garsėjo gėlėmis. Jų plantacijos buvo didžiausios Lietuvoje ir užėmė ne vieną šimtą hektarų. Štai tokiu savo gimtuoju miestu ir didžiuojamės mes – Žiežmarių bendruomenė. Bet netrukus, turbūt, Žiežmariai garsės jau nebe gėlių kvapais, bet daug aitresniais. Mat toks visiems gerai žinomas buvęs seimūnas ponas Jonas Jagminas nutarė vos už puskilometrio nuo mūsų miesto pastatyti paukštienos perdirbimo įmonę. Paprastai kalbant – skerdyklą. Vienos tokios „kvapnios“ įmonės Žiežmarių bendruomenei pavyko išvengti, kai tam tikri Kretingos verslininkai kažkodėl buvo pasirinkę ne savo pašonėje, bet irgi prie mūsų miesto statyti biodujų jėgainę, kuriai būtų reikėję paukščių ir kiaulių mėšlo. Kol kas turime ramybę, nes šios statybos įstrigo teismuose. Bet va, dėl pono J. Jagmino užmojų tai esam išsigandę, nes jis ateina pas mus su visa sunkiąja artilerija. Prieš mėnesį bendruomenė buvo pakviesta susipažinti su šios skerdyklos projektu, gražiai pavadintu paukštienos perdirbimo įmone. Beje, supažindinimas Žiežmarių kultūros centre vyko vos kelios minutės po 17 val., tad laiku susirinkti galėjo tik greta dirbantys. Tačiau tada ir paaiškėjo, jog ne paukštiena čia bus tvarkoma, bet gyvi paukščiai pjaunami ir dorojami. Taigi atitinkamas kvapelis garantuotas! Išklausėme rimtų ponų iš Vilniaus šios skerdyklos poveikio aplinkai vertinimo, vadinamo PAV, ataskaitą (įdomiausia, kad PAV buvo sudėtas krūvon su Poveikio visuomenės sveikatai vertinimu) ir, kad ir kaip moksliškai jie mums aiškino, supratome štai ką: visas dorojimo procesas kasdien truks iki 12 valandų, po miestą, ypač link jo pučiant vėjui, sklis skerdyklos kvapai, o visų technologinių procesų metu atsiradusios nuotėkos, nors ir valytos, bet tekės į Strėvos upelį. Be to, nors atliekų vietoje ir neutilizuos, bet veš kažkur tai daryti, vadinasi, smarvės bus visada. Net buvo juokinga klausyti, kaip mūsų miestas PAV ataskaitoje vadinamas „negausiai gyvenama teritorija“.

O juk Žiežmariai – tai ne koks vienkiemis, bet miestas, kuriame gyvena gana daug žmonių, ir net jaunimo daug turim, kuris nesiruošia emigruot, bet nori gyvent gimtinėje. Bet jei pašonėje turėsime tokį kvepiantį kaimyną, kas norės greta jo kurtis? O kas pirks namus tų, kurie norės išsikelti iš skerdyklos kaimynystės? Ir numatyti, jog skerdykla neturės įtakos žmonių sprendimams, kaip skelbia atsiųstame rašte PAV dariusi UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“,- mūsų manymu, yra neprofesionalu. Vien jau tai, kaip žiežmariečiams buvo pristatoma ataskaita ir kaip kalbama apie tai, kur planuojama dėti skerdimo atliekas, privertė mus pasidomėti šiais klausimais išsamiau ir, kaip sakoma, „gilyn į mišką – daugiau medžių“. Paaiškėjo, kad ataskaitos rengėjų pateikta informacija niekuo nepagrįsta, ir kaip iš tikrųjų bus tvarkomos skerdyklos atliekos, kur bus dedamas kraujas ir dumblas – čia jau verta atskiro žurnalistinio tyrimo. Įdomiausia, kad dokumentus tvarkiusiai bendrovei nė motais, kad tas sklypas, kuriame norima statyti skerdyklą, yra saugomoje ir gamtinio karkaso teritorijoje. Jau nekalbant apie lankytinus ir valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, kurių turime nemažai: senąsias žydų kapines, nužudytų pokario partizanų užkasimo vietą, grafo B. Tiškevičiaus buvusio dvaro sodybos liekanas, magaziną (sandėlį), unikalią medinę sinagogą. Taip pat kaip urbanistinis paminklas saugoma istorinė Žiežmarių dalis.

Tad po tokio pristatymo ir ataskaitos parašėme visoms atsakingoms už šį projektą institucijoms raštą su visokiais mums rūpimais klausimais, kaip kad įmonės veiklai reikalingų dujų spaudimas ar elektros srovės pajėgumai paveiks Žiežmarių gyventojų namų dujų bei elektros tiekimą ir pan. Taip pat pateikėme ir pasiūlymus, ką būtų galima geriausio iš blogiausio gauti šioje situacijoje. Į visa tai gavome vėl labai painiai surašytą raštą su visokiais išvedžiojimais, kurie mums netinka. Skaitome tą atsakymą ir nesuprantame, kuo taip traukia mūsų senieji Žiežmariai verslininkus iš visos Lietuvos kurti tokias gyventojams ir aplinkai nedraugiškas įmones? Ypač dabar, kai tokiais tempais emigruojant gyventojams Lietuvoje yra tikrai laisvų žemės plotų, kuriuose ir greta kurių nėra ne tik miestų, bet ir vienkiemių, kodėl būtina spraustis į tankiai apgyvendintus miestus? Ypač, kad bendruomenė iškart pasitinka priešiškai. Juk sakoma – per prievartą mielas nebūsi.

Iš visų tų atsirašinėjimų matome, jog nepakovos mažo miestelio bendruomenė su galingais verslininkais. Todėl ir viešiname savo problemą, kad gal jūs – žiniasklaida pasidomėtumėte, ar tikrai teisiškai teisingai elgiasi J. Jag­minas braudamasis su paukščių skerdykla į istorinio Žiežmarių miesto prieigas. Ar tikrai šiais laikais teisinėje valstybėje, kokia yra Lietuva, pinigai yra viskas?

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

trys × penki =