1:0 gyventojų naudai

3

Romualda Suslavičienė


„Seniūnai turėjo supažindinti su įsakymu gyventojus, kuriems yra suteikti arba pakeisti adresai, ir informuoti juos apie adreso suteikimą ar pakeitimą ir numatomą laiką, kada adresai bus įregistruoti VĮ registrų centro Adresų registre, ir apie tai, kokius veiksmus gyventojai turėtų atlikti pakeitus adresus“, – tokią išvadą padarė savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi Rečionių kaimo adresų pakeitimo procedūros patikrinimą.

Griūk negyvas…

Gyvename laikais, kai daugeliu atvejų esame priversti įrodinėti, kad balta yra balta, o juoda – tikrai juoda. Ir liūdniausia, jog tam, kad būtų pripažinta, kas jau savaime atrodo suprantama kiekvienam, reikia į pagalbą kviestis tam tikras institucijas, kad patikrintų, ištirtų ir pareikštų išvadą, kuri ir be to sveiko proto žmogui aiški kaip ant delno.
Šį kartą auditoriams teko detaliai išaiškinti, jog žmogus turi teisę žinoti, kad keičiamas jo gyvenamosios vietos adresas.
Ką galima pasakyti? Griūk negyvas, ir tiek…

Ryžosi nesitaikstyti

Apie kurioziškai susiklosčiusią situaciją Rečionyse „Atspindžiai“ jau rašė balandžio 6-osios dienos numeryje. Straipsnyje „Tavo adresas – ne tavo reikalas“ pasakojome apie jaunus Rečionių gyventojus, nusprendusius savo problemą viešai išdėstyti kovo pabaigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje. „Iš Belgijos įmonės sužinojom, kad pakeisti mūsų adresai. Iki tol nebuvome informuoti, nukentėjome materialiai“. „Esame tik trys sodybų savininkai. Mes net nežinojome, kad pakeistos mūsų kaimo ribos, namų numeriai, gatvės pavadinimas. Prieš kurį laiką pastebėjome, kad nepasiekia siuntiniai, pradėjo neateiti korespondencija, sąskaitos. Kai pradėjome domėtis ir ieškoti, telefonu bendrauti su užsienio siuntėju, sužinojome, kad neranda mūsų adreso. Pasidarė keista – iki šiol trejus metus gaudavome ir siuntinius, ir korespondenciją, tad atrodė neįmanoma, kad neranda adreso. Raštiškai negavome jokio pranešimo, jokio įspėjimo, niekas nekonsultavo, niekas nekalbėjo. Gal būtume tam iš anksto pasiruošę, o ir sutikę su tais kaimų ribų perkėlimais, tačiau nieko nežinojome. O sužinojome visiškai iš kitų šaltinių, net ne mūsų valstybės žmonių“. „Yra kaimuose apleistų namų. Suranda savininkus, jiems paskambina, „užsiundo“ baudomis: šienaukit žolę, tvarkykit aplinką. Jie (rajono ir seniūnijos valdžia – aut. past.) nematė reikalo įspėti mus – kad ir trijų namų gyventojus, jog žada keisti kaimo ribas, adresus…“. „Pasijutome taip, tarsi iš vakaro užmigome Rečionių kaimo Laukų gatvėje, o atsibudome jau Gudzenkos kaimo Taikos gatvėje…“ tokius į posėdį atėjusių žmonių žodžius citavome straipsnyje.
Sprendimo projektą pristačiusios savivaldybės administracijos specialistės L. Grabliauskienės paaiškinimai neįtikino nei gyventojų, nei daugumos posėdžio dalyvių, kurie palaikė mero V. Tomkaus siūlymą inicijuoti auditą, kaip vyko adresų keitimo procesas.

Pretenzijos pasitvirtino

Kontrolės ir audito ataskaitoje teiginiai svarūs, tad tarybos posėdyje išsakyti argumentai sumenkinti žmonių skundus atrodo liūdnokai.
O tuomet, savivaldybės tarybos posėdyje, kai kas bandė įrodyti, kad apie adresų keitimą žmonės turėjo žinoti seniai…
Taip, adresų keitimo procesui pagrindas atsirado dar 2012-aisiais, kai buvo nuspręsta siūlyti nustatyti kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas ir organizuoti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo plano rengimą. Dar po trejų metų, 2015-iaisiais, savivaldybė taryba pritarė šiam planui, o 2016 metų liepos 28-ąją nusprendė siūlyti Vyriausybei pagal parengtą planą priimti sprendimą dėl teritorijų ribų pakeitimo.
Kaip reikalauja teisės aktai, nuo 2013 metų lapkričio 20-osios iki 2014 metų sausio 10-osios vyko gyventojų apklausa, kurioje žmonės išsakė savo pageidavimus dėl gyvenamosios vietovės. Kaišiadorių apylinkės seniūnijos gyventojų apklausoje dalyvavo 21 gyventojas, tačiau tarp jų Rečionių kaimo Lauko gatvėje gyvenančių žmonių nebuvo. Audito metu gauta informacija, kad viena dabartinė rečioniškė tuo metu kaime dar net negyveno, apie kitus suinteresuotus asmenis informacija nepateikta, tačiau galimas dalykas, jog ir jų situacijos panašios.
Naujas vietovių teritorijų ribas Vyriausybė nustatė 2016 metų spalio 19-ąją. Po to Registrų centras pateikė sąrašą adresų, kurie iki naujų ribų patvirtinimo buvo priskirti kitoms vietovėms. Tarp tokių pateko ir į savivaldybės tarybą besikreipę žmonės.
Nauji adresai buvo suteikti vadovaujantis savivaldybės administracijos 2018 metų vasario 26 dienos įsakymu. Rečionių kaimo Laukų gatvės sodyba Nr.1 tapo Gudzenkos kaimo Taikos gatvės Nr. 30; to paties kaimo Laukų 3 tapo Gudzenkos kaimo Taikos gatvės 32, o Laukų 2 – Taikos 33.
Iš pažiūros procesas vyko sklandžiai: tą pačią dieną įsakymas per informacinę sistemą pateiktas susipažinti seniūnams, kurie su juo privalo supažindinti gyventojus ir, kaip rašoma audito ataskaitoje, „informuoti juos apie adreso suteikimą ar pakeitimą ir numatomą laiką, kada adresai bus įregistruoti Adresų registre ir apie tai, kokius veiksmus gyventojai turėtų atlikti pakeitus adresus“.

Gyventojai turėjo būti informuoti

Adresų registre nauji adresai buvo įregistruoti kovo 12-ąją. Deja, kaip jau ir žinoma, apėjus gyventojus. Informacija viešai nebuvo paskelbta nei seniūnijos patalpose esančioje skelbimų lentoje, nei savivaldybės interneto svetainėje ir skelbimų lentose.
Kodėl? Priežastis tikrai nepateisina to, kas įvyko.
Susiklostė taip, kad Kaišiadorių apylinkės seniūnė sirgo, tačiau ar tai kažkoks išimtinis, savivaldybės gyvenime iki šiol nepasitaikęs atvejis? Juk tie,kam priklauso, apie ligą buvo informuoti, tikriausiai, buvo (ar bent turėjo būti) paskirtas žmogus jos pavadavimui, kuris turėjo atlikti, kas priklauso.
Antra vertus, informaciją savivaldybės tinklalapyje bei skelbimų lentose buvo galima paskelbti ir be seniūnės… Tačiau dirbta kaip atžagariomis rankomis: į informacinę sistemą seniūnų susipažinimui „įmetus“ įsakymą už adresų pakeitimą specialistas net nepasidomėjo, kas vyksta toliau.

Ačiū už pilietiškumą!

Ir dar – per „Atspindžių“ gyvavimo laikotarpį apie tai, kad žmonės apie pasikeitusius nuosavus adresus sužino post factum tenka girdėti ne pirmą kartą. Tik gal iki šiol nebuvo tokių atkaklių gyventojų, kurie ryžtųsi teisybės ieškoti mero kabinete. Šiuo atveju palanki situacija susiklostė ir dėl to, kad meras nepuolė vynioti problemos į vatą, o pakvietė žmones išsakyti savo problemas savivaldybės tarybos posėdyje, kur Rečionių gyventojai buvo išgirsti ir daugelio politikų suprasti. Atliktas auditas ir jo išvados nėra malonios, tačiau reikalingos ateičiai, kad tokios situacijos daugiau nesikartotų. Taip pat tai paskatinimas visiems nesitaikstyti, kai akivaizdžiai pažeidžiamos žmonių teisės. Ačiū jauniems rečioniškiams už parodytą pilietiškumo pavyzdį.

Nuotraukoje: „Savivaldybės administracijos specialistės L. Grabliauskienės paaiškinimai neįtikino nei vienos posėdžio dalyvių pusės.

3 KOMENTARAI

  1. Vat dabar Greblauskienei tai turi lekt galva nuo peciu, uztenka jau, kiek galima. Jei ne meras, tai eilini karta sita valdininkele nusimuilintu kaip visada. Greblauskiene isvis yra labai arogantiska ir nesiskaitanti su zmonemis asaba, siuncia zmones nuo saves ko toliau, kad tik netrukdytu jai darbo metu internete delfio vartyt, uzsiimineja viosakeis, niekais , telefonu bliurbia apie niekus. Turi direktorius zinot ka veikia jo pavaldiniai ir elgtis atatinkamai grieztai.

  2. Atėjo ir šitai poniai atpildo valanda – seniai laikas. Tikrai labai nemaloni tarnautoja, pasipūtusi ir amžinai nepatenkinta, nemandagi, nepakanti pas ją atėjusiems žmonėms.

  3. Labai dalykiška, tvarkinga savivaldybės darbuotoja. Aiškiai ir konkrečiai bendrauja, nesiveldama į išvedžiojimus atsako ir įvykdo jos kompetencijai priskirtas darbo funkcijas. Tikrai kvalifikuotas administracijos specialistas, matosi, kad dirba, norėtųsi daugiau tokių specialistų mūsų savivaldybės administracijoje;)

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

devyni + 1 =