atsp0702.jpg
2017 m. spalio 18 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Specialistai: širdies ir kraujagyslių ligos vis dažniau diagnozuojamos moterims

2016-12-14

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas darbingo amžiaus gyventojų Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapis atskleidė, jog Kaišiadorių rajone mirštančių nuo šių ligų skaičius yra didesnis nei Lietuvos vidurkis. Tuo tarpu sergamumas yra vienas iš didžiausių šalyje – taip pat kaip ir kaimyniniuose Širvintų, Jonavos ir Prienų rajonuose. Žemėlapį pristačiusių specialistų teigimu, labiausiai nerimą kelia tai, kad Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų ženkliai didesnis už Europos vidurkį, ligonių amžius jaunėja, o egzistuojančiomis profilaktikos programomis žmonės vis dar naudojasi vangiai.

Paradoksas: serga rečiau, o miršta – 3 kartus dažniau

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojo kardiologo, prof. habil. dr. Aleksandro Laucevičiaus, Lietuvos Sveikatos informacijos centro Higienos instituto duomenimis sudarytas žemėlapis patvirtino skaudžią tiesą – 56 proc. Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pasak statistikos, 2015 metais Kaišiadorių rajono savivaldybėje iš 100 000 gyventojų 109 moterų ir net 651 vyrų gyvybes nusinešė būtent ŠKL.

„Situacija liūdna, kas antras žmogus miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Kita vertus, rengiant žemėlapį pamatėme, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp sergamumo ir mirtingumo. Tarkime Visagine, kur fiksuojamas didžiausias sergamumas, mirtingumas nėra didesnis už vidurkį. Kitaip tariant, galime daryti išvadą, kad kuo aktyviau žmonės tikrinasi, dalyvauja prevencijos programoje, tuo daugiau duomenų surenkama. Taip galime anksčiau diagnozuoti problemas ir tuo pačiu kontroliuoti ligą, o paskyrus tinkamą gydymą, išvengti skaudžių pasekmių“, – pažymėjo prof. A.Laucevičius.

Dar vienas nerimą keliantis paradoksas – iš beveik 280 tūkst. sergančiųjų, daugiau nei 156 tūkst. moterų, tačiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų 3 kartus dažniau miršta darbingo amžiaus vyrai.

„Skamba išties paradoksaliai, bet priežastys vėl gi tos pačios – moterys dažniau tiriasi, dažniau dalyvauja prevencijos programose, yra įtraukiamos į statistiką ir sugeba kontroliuoja savo ligą. Tuo tarpu didžiąją dalį vyrų mirtis ištinka staiga, jie nebūna jautę nei simptomų, nei juo labiau išgirdę konkrečios diagnozės. Kelias to išvengti yra vienas – stebėti savo sveikatos būklę, atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo), keisti gyvenseną (mityba, fizinis aktyvumas) bei kontroliuoti kitus rizikos veiksnius, vartoti paskirtus antihipertenzinius vaistus bei aterosklerozę stabdančius medikamentus - statinus“, – teigė profesorius.

Kompleksinės profilaktikos priemonės

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai būtinos kompleksinės priemonės, tačiau specialistai pabrėžia, kad didžioji dalis rizikos veiksnių – kontroliuojami.

„Nagrinėjant pagrindinių rizikos veiksnių paplitimą bei jų kaitą Lietuvoje 2009 – 2015 m., matome, kad išlieka tie patys vyraujantys rizikos faktoriai: arterinė hipertenzija, dislipidemija, pilvinis nutukimas, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas ir rūkymas. Dalyvaudami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, nuo 2006 metų vykstančioje Lietuvoje, vyrai nuo 40 metų ir moterys nuo 50 metų gali kartą per metus nemokamai atlikti visus reikalingus tyrimus, sužinoti organizmo būklę ir esant reikalui gauti gydymą. Šį darbą aktyviai dirba praktiškai visi pirminės sveikatos priežiūros specialistai (šeimos gydytojai ir kartu dirbančios medicinos slaugytojos). Žinoma, tokie pat svarbūs veiksniai kaip mitybos, fizinio krūvio reguliavimas bei žalingų įpročių atsisakymas jau priklauso nuo paties žmogaus pastangų“, – aiškino prof. A.Laucevičius.

Valstybės kompensuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa leidžia kartą per metus išsitirti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Jei šeimos gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti širdį ir kraujagysles, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. 

Jei nustatoma, kad žmogus priklauso rizikos grupei, jam sudaromas individualus profilaktikos planas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę skiriamos veiksmingos profilaktinės priemonės: sveika mityba, rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo, aptariamas rūkymo stabdymas, reikalui esant priešhipertenziniai vaistai ir aterosklerozę stabdantys statinai.

„Kalbant apie pagrindinius rizikos faktorius, be arterinės hipertenzijos, dislipimedijos, reikėtų pažymėti ir ypatingą rūkymo žalą. Nustatyta, jog kasdien surūkant pakelį cigarečių, miokardo infarkto rizika padvigubėja, o dar didesnis cigarečių kiekis riziką padidina trigubai. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi, jiems didesnė kartotinio infarkto tikimybė. Rūkančios moterys širdies infarktu serga daug dažniau už nerūkančias, nes rūkančiosioms susilpnėja moteriškųjų hormonų estrogenų apsauga. Ypač pavojingas derinys moterims – rūkymas ir kontraceptikų vartojimas. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimui daug įtakos turi ir nutukimas. Pasaulyje plinta antsvorio ir nutukimo epidemija, kuriai jau yra sukurtas terminas „Globalinis nutukimas“. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, nuo 2008 m. 1,5 mlrd. vyresnių nei 20 metų žmonių, turi antsvorį, o iš jų daugiau nei 200 mln. vyrų ir beveik 300 mln. moterų yra nutukę. Lietuvoje ypač pavojingu sveikatai didelio ir labai didelio laipsnio nutukimu serga apie 62,6 tūkst. žmonių. Labai dažnas derinys: nutukimas, kraujo riebalų sutrikimai, gliukozės apykaitos sutrikimas ir arterinė hipertenzija. Tai 21 amžiaus rykštė. Metabolinis sindromas, kuriam esant žymiai greičiau kyla cukrinis diabetas, o taip pat keliskart padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kviečiame Jus profilaktiškai pasitikrinti, išsiaiškinti savo riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, keisti savo gyvenseną, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas vartoti jums paskirtus, rizikos veiksnius (hipertenziją ir dislipidemiją) mažinančius vaistus, nenumokite ranka į valstybės Jums suteiktą galimybę – reziumavo prof. A.Laucevičius.

Komentarų skaičius