atsp0702.jpg
2017 m. spalio 18 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Teisė palikti lietų ir vėją už lango
Indrė Genčiauskaitė
2015-11-28

Rudens pabaigoje atsitinka kažkas keisto. Kažkur dingsta visos rudens spalvos ir garsai. Gamta tampa klampi, purvina ir šalta, kur kas lėtesnė ir tamsesnė už niekada nemiegantį didmiestį.

Miestuose, rodos, niekas nepakito: kviečia teatrai, jaukios kavinės su kalėdine muzika, šalia užgroja gatvės muzikantas, plakatas kviečia į žymios atlikėjos koncertą, gatvių žibintai ant šlapio asfalto palieja aukso atspalvių, kažkur vis skuba mašinos, praeiviai...

Kaime ir mažesniuose miesteliuose kitaip: rudens darbai baigės. Liko tik šviesa ir tamsa, lietus ir vėjas. Niekas niekur neskuba ir nenori skubėti. Net studentai pas tėvus grįžta rečiau – ko? Niekas nieko nenori. Pasitvirtina klišė: kultūra – tik didmiesčių privalumas ar tik specialistų luomui rūpimas dalykas.

Tačiau priešpaskutinį lapkričio savaitgalį rudeninio tingulio neapimti tarptautinio senosios muzikos ansamblio iš Vilniaus „Canto Fiorito“ nariai sugrįžo į Paparčius. Tikriausiai, jau ant rankų pirštų nesuskaičiuosime, kelintąsyk Paparčiai bent trumpam išsivaduoja nuo provincijos stereotipų ir tampa klasikinės kultūros židiniu...

Ir šįkart tikėtasi žmones bent kiek sušildyti. Nes kaime tik šviesa ir tamsa, lietus ir vėjas.

Svečiai gerai pažįstami. Meno mokyklų mokinių, Paparčių gyventojų, rajono folkloro kolektyvų narių visi vadinami vardais. Tiek jo nariai – Renata, Saulė, Ieva, Vaiva, tiek vadovas. Rodrigo – išilginės fleitos virtuozas, Bazelio „Schola Cantorum“ ir Trosingeno muzikos universiteto magistras bei Sorbonos universiteto Paryžiuje doktorantas, šiuo metu gyvenantis Ženevoje.

Paparčiuose atlikėjai vainikavo projektą „Edukaciniai koncertai regionų meno mokyklose: viduramžių, renesanso ir baroko stiliai muzikoje ir dailėje“. Renginio naujovė bei vinis – meno mokyklų mokinių piešinių parodos.

Šiais metais organizatoriai ėmėsi menų sintezės, ne tik siekdami naujovių ir įvairovės, bet ir norėdami ugdyti jaunąją kartą. Salėse Kaišiadoryse, Elektrėnuose ir Paparčiuose nemokamų koncertų metu kur ne kur vis suboluodavo tuščia kėdė, išduodanti jog vyresnioji karta regionuose nebejaučia tokio aukštosios kultūros poreikio ir būtinybės, kaip VšĮ „Suonatori del granduca“ ir Kaimų bendruomenė „Viltija“ įsivaizdavo ilgametės ir vaisingos partnerystės pradžioje.

Kad įtrauktų kuo daugiau jaunuolių, projekto veiklose dalyvauti kviesti ne tik muzikos, bet ir dailės entuziastai. Prieš sujungiant muzikus ir dailininkus bendroms kūrybinėms impresijoms, Elektrėnų ir Kaišiadorių meno mokyklų mokiniai, vadovaudamiesi ansamblio „Canto Fiorito“ parengtu aprašu, dailės mokytojų žiniomis bei įžvalgomis, gilino žinias apie viduramžių, renesanso bei baroko stilių bruožus. Remdamiesi iš anksto pateiktais trijų stilių raktažodžiais, siejančiais muziką ir dailę (pvz. simetrija, dėmesys proporcijoms renesanso menuose, arba maksimalūs kontrastai, dinamika, judesys baroko menuose) kūrė paveikslus.

Projekto metu jaunieji menininkai buvo skatinami kūrybiškai interpretuoti, likti individualiais eksperimentuotojais, vengti imitavimo ir kopijavimo.

Baigiamųjų koncertų metu Rodrigo Calveyra ne tik džiaugėsi susirinkusiais, bet ir skatino tęsti muzikos ir dailės draugystę kituose edukaciniuose projektuose, įtraukiant į juos ne tik menų, bet tiksliųjų, socialinių, humanitarinių mokslų disciplinų mokytojus.

Koncertų metu Elektrėnų ir Kaišiadorių meno mokyklų sales puošė mokinių darbų parodos. Patys geriausi, ryškiausiai viduramžių, renesanso ir baroko epochų tradiciją atspindintys mokinių dailės darbai vienam vakarui papuošė ir Paparčius.

Taigi lapkričio 21 dieną, tradicinį koncertą keitė interaktyvus vaizuojamojo meno ir senosios muzikos derinys. Gyvai ir profesionaliai atliekami Johann Sebastian Bach, Barbara Strozzi, Francesco Cavalli, Friedrich Handel ir kitų kompozitorių kūriniai buvo trumpai aptariami, siekiant padėti žiūrovams išgirsti jų panašumus ir skirtumus, santykį su atstovaujama epocha ir joje vyravusiais meno principais.

Pavyzdžiui, kad perteiktų viduramžių muzikai būdingą bažnytinės muzikos efektą – aidą, atlikėjai pasirinko neįprastą koncertams tokioje salėje būdą. Pagrindinė atlikėja liko scenoje, o „aidas“ – Saulė Šerytė ir Rodrigo Calveyra – atsistojo žiūrovams už nugarų, koridoriuje. Tai sudomino net mažiausiuosius.

Po šviesią erdvę sklisdama muzika darniai susiliejo su tapybos kūriniais ir trumpam leido užmiršti, kas liko už lango. Projekto rezultatai susilaukė gausaus žiūrovų būrio bei palaikymo.

Panašaus pobūdžio projektai, bendradarbiaujant su kaimų bendruomene „Viltija“, vykdomi jau ne pirmus metus. „Viduramžių, renesanso ir baroko stiliai muzikoje ir dailėje“ jau penktasis „Canto Fiorito“ rezidencijos Paparčiuose projektas nuo 2014 metų birželio.

Savo veikla Paparčių bendruomenės partneriai sėkmingai populiarina senąją muziką regionuose, bendradarbiaudami su vietos bendruomenėmis, įtraukia jas į kūrybines veiklas. „Laiko tiltai: rašytinė ir žodinė muzikos tradicijos“, „Giovani Battista Cocciola polichoralinė muzika XVII amžiaus Lietuvoje“ bei „Viaggio Musicale: muzikinė kelionė po XV – XVIII amžiaus Europą“ – tai tik dalis įsimintų ir uniaklių projektų, kurie laužo stereotipą, jog kaimas ir klasikinė kultūra gerokai prasilenkia.

Džaiugiamės, jog renginiu susidomėjo ne tik projekto dalyviai, muzikos ir dailės mėgėjai bei entuziastai, bet ir Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus, kurio nuomone, Paparčiai – viena iš nedaugelio vietų Kaišiadorių rajone, kur galima pasiklausyti profesionalų atliekamos senosios muzikos.

Tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ (meno vadovas R. Calveyra) ir kaimų bendruomenės „Viltija“ (pirmininkė A. Neniškienė) dėka galime stebėti, kaip senoji sovietmečio į sąmonę įrėžta kaimo klišė pamažu blanksta, traukiasi lyg nemalonus randas. Provincijos ir kaimo sąvokos pradeda nebesutapti. Ir pamažu ateina suvokimas, kad kultūra yra visų be išimties teisė, palikti vėją ir lietų už lango bei pabūti kartu šiltoje ir jaukioje aplinkoje. Reikia tik ja naudotis.

Kaimų bendruomenės „Viltija“ ir VšĮ „Suonatori del granduca“ edukacinio projekto užmačia ir yra pradėti ugdyti jauną žmogų, kuris išmoktų pats šia teise naudotis ir tuo pačiu skatintų kitus.

Dėkojame Kaišiadorių rajono savivaldybei, kad galėjome geriausių dailės darbų autorius apdovanoti simboliniais prizais. Meno mokyklų dailės mokytojams įteiktos keramikės Kristinos Zazerskienės sukurtos Paparčių segės, pagamintos senovinio koklio ornamentų motyvais. Už stebuklingas dovanėles-angeliukus „Mylimas esi“, dėkojame jų autorei Rasai Ostromeckienei.

Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Muzikos rėmimo fondas „Dulcimer“ (Šveicarija), Kaišiadorių rajono savivaldybė.

Komentarų skaičius