av1701a.jpg
2017 m. gegužės 23 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Muzikos ir bendražmogiškumo atodangos
Indrė Genčiauskaitė
2015-07-04

Lietuvos Valstybės diena Paparčiuose buvo pažymėta nuostabaus ir vertingo renginio – renesanso laikų muzikos koncerto „Laiko tiltas 2: žodinė ir rašytinė muzikos tradicija“, kurio organizatoriai kaimų bendruomenė „Viltija“ ir Vilniuje įsikūrusi viešoji įstaiga „Suonatori del granduca“. Nuostabia liutnios, fleitos, cinko muzika bei savo balsais dalijosi ansamblis „Canto Fiorito“.

Tarptautinis senosios muzikos ansamblis gerai pažįstamas ne tik aukštosios kultūros gerbėjams sostinėje. Ansamb­lio narius ir vadovą – išilginės fleitos ir cinko (senovinis pučiamasis instrumentas, buvo populiarus Europoje nuo viduramžių iki XVIII a.) virtuozą, Bazelio „Schola Cantorum“ ir Trosingeno muzikos universiteto magistrą bei Sorbonos universiteto Paryžiuje doktorantą Rodrigo Calveyra (Brazilija/Prancūzija), tikriausiai, prisimena ir Elektrėnų bei Kaišiadorių meno mokyklų auklėtiniai, vietos folkloro kolektyvų nariai, dalyvavę panašaus pobūdžio projektuose „Laiko tiltai: rašytinė ir žodinė muzikos tradicijos“, „Giovani Battista Cocciola polichoralinė muzika XVII amžiaus Lietuvoje“ bei „Viaggio Musicale: muzikinė kelionė po XV-XVIII amžiaus Europą“ 2014 metais.

Tačiau ansambliui už kitus, tikriausiai, mielesnis senasis Paparčių kraštas, kur muzikos profesionalai, bendradarbiaudami su „Kaimų bendruomene „Viltija“ (pirmininkė Audronė Neniškienė), jau ne pirmus metus įgyvendina senosios muzikos projektus.

Nors praėjusiais metais vykęs pirmasis projekto koncertas buvo tikrai puikus ir nepamirštamas, ,,Laiko tiltas 2” turėjo dar sudėtingesnį ir ilgesnį repertuarą. Kaip ir pernai, koncertą dovanojo folkloro atlikėjai: Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Nedėja“ (vad. L. Kulakauskienė), Kaišiadorių kultūros centro jaunimo folkloro ansamblis „Žilvita“ (vad. L. Morkūnienė) bei Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vad. L. Purlienė) ir „Canto Fiorito“. Bendradarbiaujant su minėtais vietos folkloro kolektyvais sukurta originali muzikinė programa ir pristatyta visuomenei veiklą vainikuojančiame koncerte. Lietuvių liaudies dainos, priklausančios žodinei muzikos tradicijai, buvo atliekamos kartu su profesionaliosios, rašytinės, muzikos tradicijos kūriniais. Dviejų tradicijų darnaus sambūvio galią parodė visų bendrai atliekama kalėdinė vokiečių giesmė, išversta ir į lietuvių kalbą. Iš pradžių skambėjo klasikinis ir lietuvių liaudies variantai, kuriuos, kaip ir visą renginį, vainikavo visų kolektyvų vienu metu atliekamos abi giesmės versijos. „Nesijaudinkite, jei nesuprasite žodžių“, – prieš giesmės atlikimą nuogąstavo Rodrigo Calveyra. Tačiau vienu metu skambant sopranui (I. Gaidamavičiūtė), mecosopranams (R. Dubinskaitė ir S. Šerytė), bosui (N. Macevičius), tenorui (A. Bagdonavičius), sodriems folkloro atlikėjų balsams žodžiai nublanko, o vienintelis suprantamas dalykas buvo nuostabos šiurpuliukai ant rankų.

Menininkų rezidencijos Paparčiuose koncertas „Laiko tiltai 2: žodinė ir rašytinė muzikos tradicija“ ne tik nukėlė klausytojus į renesanso laikų Ispanijos ir dar senesnę Paparčių istoriją, bet leido prisiliesti prie muzikos esmės. Profesionalioji muzikos tradicija, perteikiama pasitelkiant originalius natų šaltinius, teorinius traktatus ir istorinius faktus, tačiau vis dėlto niekada neįmanoma būti visiškai tikriems, ar muzika atliekama taip, kaip tai darė viduramžių, renesanso ar baroko muzikantai. Kadangi liaudies dainos nebuvo užrašomos, o sklido iš lūpų į lūpas bei iš kartos į kartą, tikima, kad folkloro muzikos atlikime yra išlikusi visa muzikos esmė. Tai – nepertraukiama senosios muzikos tradicija, iš kurios įkvėpimo sėmėsi ir įvairių laikotarpių kompozitoriai, harmonizuodami, išpuošdami populiarias melodijas, paversdami jas išplėtotais, rafinuotais kūriniais. Kocerto metu buvo galima pajusti, kaip arti muzikos esmės yra lietuvių liaudies dainos. Tai Paparčiams reikalinga – kaip lietus – po ilgos sausros būtent prieš pat koncerto pradžią aplankęs krašto sodybas.

„Canto Fiorito“ solistams bei folkloro kolektyvų vadovams buvo įteiktos K. Zazerskienės keramikos dovanėlės. Maži meno kūrinėliai, nulipdyti remiantis Paparčiuose rasto senovinio koklio ornamentu, turi neįkainojamą simbolinę prasmę. Panaudoti lelijos, žalčio, paparčio simboliai atspindi krikščioniškąją tradiciją, autentišką lietuvių kultūrą ir Paparčių kaimą bei, žinoma, darnų ir sinergišką visų elementų sambūvį, kurio mokė šis projektas.

Nors planuota koncertą rengti gera akustika pasižyminčioje Paparčių Šv. Praciškaus Asyžiečio bažnyčioje, teko skubiai keisti išankstinius planus. Dėkojame Žaslių kultūros centrui už Kaimų bendruomenės „Viltija“ veiklos įvertinimą ir bendradarbiavimą – leidimą nemokamai rengti koncertą „Laiko tiltai 2: žodinė ir rašytinė muzikos tradicija“ Paparčių filialo patalpose.

Projektas įgalino tarpkultūrinį dialogą tarp Vakarų Europos ir Lietuvos muzikinių tradicijų, susiejo dažniausiai visiškai atskirtas profesionalių muzikos atlikėjų ir mėgėjų meno scenas bei įprasmino abipusį mokymąsi, į kurį įtraukė ir jauniausios, ir seniausios kartos atstovus. Bendruomenės „Viltija“ projektą, šalia tokių grandų kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Šiuolaikinio meno centras, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos kultūros institutas ir kitų, finansavo Lietuvos kultūros taryba, dalį lėšų skyrė VšĮ „Suonatori del granduca“. (Daugiau šventės akimirkų galite rasti kaimų bendruomenės „Viltija“ Facebook paskyroje).

Koncertas ,,Laiko tiltas 2: žodinė ir rašytinė muzikos tradicijos” buvo išskirtinis renginys. Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ šių metų rudenį surengė dar vieną dailės ir muzikinio švietimo projektą. Džiaugiamės dalyvių ir žiūrovų susidomėjimu.

Komentarų skaičius