av1701a.jpg
2017 m. gegužės 25 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Miestui priskirta sodų bendrija planuoja ateitį
Romualda Suslavičienė
2015-12-30

Pasikeitusios miesto ribos palietė ir sodininkus – sodų bendrija „Girelė“ savivaldybės tarybos gegužės mėnesio sprendimu atsidūrė miesto teritorijoje.

Žingsnis teisingas – gražiame gamtos kampelyje įsikūrę sodai sparčiai tampa ne tik poilsio, bet ir gyvenamąja vieta: čia žmonės ne tik vasaroja, leidžia laisvalaikį, bet atsiranda vis daugiau tokių, kurie apsigyvena nuolatinai. Tačiau bent kol kas patiems sodų bendrijos nariams nauja priklausomybė atneša tik nuostolius...

Apie tai ir apie kitus reikalus plačiai kalbėta bendrijos susirinkime, kuris vyko savivaldybės Didžiojoje salėje.

Kaip susirinkimo pradžioje sakė bendrijos valdybos pirmininkas Aloyzas Šidiškis, „Girelės‘ bendrijoje yra 185 nariai, taip pat teritorijoje gyvena dar apie kelias dešimtis sklypų savininkų, kurie bendrijai nepriklauso. Žinoma, gaila, kad į susirinkimą teatėjo apie trys dešimtys žmonių – juk buvo svarstomi ir sprendžiami visiems aktualūs dalykai. Vienas tokių – bendrijos įstatų keitimas. Šį žingsnį pirmiausia padiktavo nauja priklausomybė – bendrija registruota Žiežmarių apylinkės seniūnijos ribose, tad dabar reikia įteisinti naują adresą. Tai susiję ir su pinigais – pakeistus įstatus teks užregistruoti registrų centre, teks mokėti. Tad, norėdami apsidrausti ateičiai, sodininkai nusprendė praplėsti valdybos teises ir įstatuose įrašyti punktą, leidžiantį keisti buveinės adresą. Taip pat po pirmininko pranešimo ir diskusijų, tiek įstatuose, tiek vidaus tvarkos taisyklėse atsirado naujų punktų, kurie, tikimasi, padės palaikyti tvarką.

Apie keturiasdešimt metų gyvuojantys „Girelės“ sodai – seniausi rajone. Sklypų gyventojai vieni kitus puikiai pažįsta, pagal galimybes stengiasi gražinti aplinką, padaryti ją patogią sau ir savo šeimos nariams. Nors gyvenimo čia neprilyginsi daugiabučiams, bendrų reikalų daug: tai ne tik elektros, vandens tiekimas, bet ir kelių būklė, bendro naudojimo teritorijų tvarkymas ir taip toliau.

Savo ataskaitoje pirmininkas A. Šidiškis, kuris bendrijai vadovauja nuo birželio 1-osios, išvardino atliktus darbus : vyko 5 valdybos posėdžiai, kuriuose paruoštos naujos vidaus tvarkos taisyklės, atlikta įstatų korekcija, peržiūrėti mokesčiai. Iš turimų lėšų, kurias sudaro sklypų savininkų mokesčiai, išvalyti drenažiniai šuliniai Pamiškės gatvėje, ant šulinių uždėti nauji dangčiai, tvenkinyje įrengtos naujos šiukšles sulaikančios grotelės, kad šiukšlės (gaila, bet pasitaiko tokių, kurie atliekų atsikrato neleistinose vietose) neužkimštų drenažinio vamzdžio. Valdyba svarstė Tujų gatvės gyventojų prašymą ir nusprendė prisidėti prie išasfaltuoto kelio pakraščių sutvirtinimo, atvežė 12 kub. m skaldos, atliko ar apmokėjo kitus darbus.

Iniciatyvą rodė E. Bulota, ačiū jam už tai. Tačiau jei dėl pagalbos būtų kreiptasi ne prieš dvi valandas iki darbų pradžios, o bent prieš dvi savaites, būtų buvę galima išasfaltuoti didesnę kelio atkarpą, - sakė A. Šidiškis.

Bendrų lėšų pareikalavo vandentiekio trasų paruošimas žiemai, pagal galimybes buvo atliekama kelių priežiūra, sodininkų prašymu atvežta žvyro Pamiškės ir Ščebnicos gatvėse.

Susirinkime daug kalbėta apie bendrystę, būtinybę derinti svarbesnius darbus su visais, nes, priešingu atveju, kiltų tikras chaosas. Kadangi bendrijoje yra nemažai bendro naudojimo objektų, akcentuota visuotinių talkų reikšmė, į Vidaus tvarkos taisykles įrašytas punktas, jog tie sklypų savininkai, kurie negali dalyvauti talkoje, į bendrijos iždą sumoka po 5 €, kad už surinktas lėšas būtų galima pasamdyti darbo jėgos. Bendrijoje nustatytas ramybės laikas nuo 22 iki 6 valandos, tačiau sodininkai turėjo priekaištų jo nesilaikantiems, ypač – automobilių savininkams. Akcentuota, jog sodų sklypuose galima tik mėgėjiškos sodininkystės veikla, priešingu atveju reikia keisti žemės paskirtį. Kalbėta ir apie tvorų bei gyvatvorių aukštį, aplinkos už sklypų tvorų tvarkymą bei daugelį kitų dalykų, kurie iškyla kasdieniame bendrijos gyvenime. Smagu, kad „Girelės“ nariai sutartinai pritarė būsimiems gražiausių sodybų konkursams – juk nuo to, kaip kiekvienas tvarko savo sklypelį, priklauso bendras vaizdas, gera nuotaika, o su ja – ir sveikata.

Diskutuota ir apie mokesčius, kurie, kaip sakė bendrijos pirmininkas, palyginus su kitomis mūsų savivaldybės sodų bendrijomis, yra mažiausi. Be mokesčių, kaip kas besipiktintų, bendrijos gyvavimas neįmanomas – juk čia, kaip kad kitose vietovėse, jokios paramos iš savivaldybės biudžeto nėra, viską tvarkyti (o ir mokėti) reikia patiems. Nustatytus mokesčius moka bendrijos nariai, o nariais nesantys sodo gyventojai pagal sutartį moka už galimybę naudotis bendrais objektais. Taip pat po 5 € sodininkai kasmet atseikėja kelių remontui. Su tais, kurie įsivaizduoja, kad keliai „remontuojasi“ savaime, savaime „išsivalo“ vamzdžiai ar stebuklingai „susitvarko“ kiti dalykai, ir nenori mokėti mokesčių, kalba būna trumpa – jie perduodami skolų išieškojimo bendrovei. Pasak pirmininko, tokiu būdu pavyko išieškoti mokesčius iš visų skolininkų, išskyrus S. Kavaliauskaitę, kurios niekaip nesiseka surasti, Kaune deklaruotu adresu moteris, pasirodo, negyvena.

Priskyrimas prie Kaišiadorių miesto teritorijos bendrijos narius stumia į nemažas išlaidas. Štai pakeisti gatvių pavadinimai, namų numeracija. Birželio 1-ąją valdybos pirmininkas kreipėsi į miesto seniūniją su prašymu įrengti gatvių pavadinimų lenteles, tačiau gavo atsakymą, jog pakeistos tik miesto ribos, o bendrija seniūnijai neperduota, tad seniūnijai nepriklausančio turto savo lėšomis ji tvarkyti negali.

Sužinoję, jog nuo šiol yra miestiečiai, sodininkai tiek į seniūniją, tiek į savivaldybės administraciją kreipėsi ir su kitais prašymais: dėl medžių iškirtimo Pamiškės gatvėje, dėl pralaidos remonto, tačiau atsakymas buvo tas pats. Spalio mėnesį pirmininkas į seniūniją kreipėsi su prašymu į ateinančių metų darbus įtraukti lėšas gatvių asfaltavimui ir elektrifikavimui, to paties prašė ir savivaldybės administracijos, tačiau jos direktorius raštu paaiškino, jog „šiuo metu nėra teisinio pagrindo planuoti lėšas s/b „Girelė“ kelių priežiūrai, gatvių elektrifikavimui, asfaltavimui. Vyriausybė nėra patvirtinusi s/b vidaus kelių perdavimo programos, kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos. Todėl sodininkų bendrijoje esantis turtas, bendrojo naudojimo keliai, yra neperduoti savivaldybei“.

Tad sodininkus kamuoja daug neaiškumų, susijusių su didelėmis išlaidomis. Juk vien reikalingas atlikti vieno sklypo kadastrinis matavimas siekia apie 400 €, o jeigu iš savo lėšų dar teks atlikti ir kadastrinius kelių matavimus?

Kaip bus iš tiesų, tiksliai nežino ir savivaldybė. Nors joje yra, pavyzdžiui, daugiabučių namų bendrijų rėmimo komisija, šioms bendrijoms yra galimybė skirti bent kiek lėšų, tai kažkada buvusi sodų bendrijų rėmimo komisija jau seniai išnykusi. Suprantama – visų remti negali, trūksta lėšų, tačiau kol patys sodininkai nesukrus reikalauti savo reikmėms skirto fondo, tol pinigėlių niekas nepasiūlys. O reikalauti pagrindas yra, juk, kaip minėjome, nemaža dalis žmonių čia yra deklaravę pastovią gyvenamąją vietą.

Savivaldybės administracijos direktorius Č. Neviera sakė, jog vyriausybė jau yra parengusi projektą dėl sodų bendrijų vidaus kelių perdavimo programos, maždaug per porą mėnesių jis turėtų būti apsvarstytas. Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja L. Pūrienė supažindino su šiuo projektu. Nežinia, kaip atrodys patvirtintas dokumentas, tačiau nutarimo projekte pažymima, jog „sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais kelias (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas ne tik iš valstybės ar savivaldybės lėšų, bet ir iš sodininkų bendrių lėšų“. Projekte taip pat siūloma, kad „sodininkų bendrijų dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre būtų finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų“. Iš valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos tik valstybei priklausančios žemės kadastriniams matavimams bei įregistravimui. Taip pat rašoma, kad nutarusi perduoti bendrojo naudojimo žemę ir vidaus kelius, sodininkų bendrija privalės atlikti bendrijos turto inventorizaciją, sudaryti šių objektų aprašą pagal galiojančius teisės aktus. Perdavus kelius, jų priežiūrai lėšos būtų skiriamos iš Kelių direkcijos programos.

Taigi rūpesčių ir išlaidų, ko gero, bus nemažai, žymiai padidės darbo ir sodininkų bendrijos valdybai.

Komentarų skaičius

2016-01-01 11:02:25
Miesto ribose, jau nuo pat įsteigimo 1987 metais yra ir bene didžiausia rajono savivaldybėje - "Baltojo berželio" sodininkų bendrija. Jai taip pat aktualūs aprašomi reikalai, ypač privažiavimo, nes važiuojama vos ne per Žiežmarius ar Antakalnį, dviračiu atvykstama ir išvykstama greičiau, negu automobiliu.Bendrijų valdybos turėtų glaudžiau bendrauti, dalintis patyrimu, kartu spręsti bendras problemas...
 1-1