0718.jpg
2017 m. rugpjūčio 22 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Ką reikia „gydyti“ Kaišiadorių ligoninėje?
Romualda Suslavičienė
2015-08-31

Kiekvienas indas, į kurį laša vanduo, kada nors prisipildo, kiekvienas burbulas kada nors sprogsta. Tokio sprogimo buvo galima laukti girdint plačiai aptarinėjamus Kaišiadorių ligoninės gyvenimo vidinius reikalus. Kodėl vieni specialistai už panašų darbą gauna ženkliai, kartais didesnį nei dvigubą atlyginimą, už ką mokami/nemokami priedai ir t.t. Pagaliau į savivaldybę gegužės pabaigoje atkeliavo įstaigos darbuotojų prašymas išsiaiškinti jiems labiausiai rūpimus dalykus. Jis buvo išgirstas.

Centralizuota vidaus audito tarnyba patikrino, kaip pirmąjį šių metų pusmetį Kaišiadorių ligoninėje buvo vykdoma stacionarines paslaugas teikiančių padalinių slaugytojų darbo apmokėjimo politika: ar ši politika atitinka teisės aktus, ar sukurta ir užtikrinta vidaus kontrolės sistema. Kitaip sakant – buvo vertinama esminė personalo valdymo funkcija – apmokėjimas už darbą. O jis kiekvienoje įstaigoje, kokia svarbi ir reikšminga ji bebūtų, turi būti vykdomas griežtai prisilaikant teisės aktų.

Kaip atsiranda neteisybės pojūtis

„Įstaigoje sukurta darbo apmokėjimo sistema sąlygoja netikrumo, nesaugumo, neteisybės pojūtį. Įstaigoje taikoma darbo apmokėjimo sistema negarantuoja darbuotojams, kad jų pastangos įvertinamos teisingai, nuopelnai tinkamai pripažįstami ir atlyginami“, - rašoma Centralizuoto vidaus audito pažymoje.

Trumpai apibūdinant atlikto audito rezultatus, galima pasakyti, kad jis iš esmės patvirtino ligoninės darbuotojų prašyme, pateiktame savivaldybei gegužės 29 dieną, nurodytus faktus. Apie tai byloja ir audito ataskaitoje išdėstytas darbo užmokesčio tvarkos ir personalo politikos vertinimas, kuris atsirado peržiūrėjus ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkąir mokamus atlyginimus. Štai keletas ištraukų iš šio vertinimo:

„Ši tvarka (VšĮ Kaišiadorių ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka – aut. past.) orientuota tik į kiekybinį, bet ne į kokybinį darbą (...). Joje sudėtinga įžvelgti kiekvieno darbuotojo darbo rezultatus ir apmokėjimo už darbo ryšį, todėl egzistuoja rizika dėl darbuotojo motyvacijos veikti, nes darbuotojai nejaučia tiesioginio pastangų ir rezultato ryšio. Be to, jie subjektyviai nustato savo atlyginimo ir pastangų santykį, kurį vėliau palygina su analogišką darbą dirbančiųjų atlyginimu. Kai darbuotojas mano, kad jo kolega už tokį patį darbą gavo daugiau, atsiranda psichologinė įtampa. Jie yra įsitikinę, kad gauna per mažai. Kol darbuotojai nebus įsitikinę, jog už darbą gauna teisingą atlyginimą, jų darbo intensyvumas mažės“.

Kiekvienas darbuotojas neatsisakytų uždirbti daugiau, nei gauna. Kai įstaigoje yra tiksli, skaidri,įstatymiškai pagrįsta darbo apmokėjimo tvarka, kai įstatymiškai nustatyta, kokiu būdu, už ką gali užsidirbti priedą prie atlyginimo, psichologinei įtampai, apmaudui ir nuoskaudoms vietos nelieka. Turėdamas normaliai užpildytą darbo sutartį žmogus aiškiai žino, ką ir kiek jis turi padaryti, o motyvuota darbo apmokėjimo tvarka garantuoja aiškumą, kiek bus atlyginta už profesinį tobulėjimą, gerus rezultatus, papildomą triūsą ir pan. Bet svarbiausia – kad visos šios nuostatos visiems būtų taikomos vienodai ir pagrįstai.

O kaip yra Kaišiadorių ligoninėje? Nuo ko priklauso priedai prie atlyginimų?

Štai direktorius įsakymu sausio mėnesį Vidaus ligų bendrosios praktikos slaugytojoms skirta papildomi 28,97 € per mėnesį priedai prie atlyginimų už darbo intensyvumą. Darbo apmokėjimo tvarkoje tai nenumatyta, vadinasi – priklauso tik nuo direktoriaus valios, nuotaikos ar dar ko nors? Tokia pačia tvarka skyrių vyr. slaugytojoms ir bendrosios praktikos slaugytojoms skirti 50 proc. priedai prie atlyginimų už ligonių pervežimus (apmokant pagal pateiktų valandų skaičių); metams gydytojams nustatyta 5 Lt, slaugytojams – 3 Lt priemoka už kiekvieną stebėjimo paslaugą. Šaunu, bet iš kur tai „nukrito“?

Yra ir įdomesnių dalykų. Pavyzdžiui, sausio 15 dienos įsakymu priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytojai skirtas 57,93 € per mėnesį priedas už vyr. slaugytojos pareigų atlikimą fizinės medicinos ir reabilitacijos bei dezinfekcijos skyriuose (nors darbo sutartyje nenumatyta) bei 115,85 € per mėnesį priedą už traumatologinio punkto dokumentacijos tvarkymą. O traumatologinio punkto, kaip atskiro padalinio, ligoninėje iš viso nėra...

Tos pačios dienos įsakymu radiologijos skyriaus gydytojui metams skirtas 86,89 € per mėnesį priedas prie atlyginimo už darbo intensyvumą, nors, kaip nurodo auditas, atliktų paslaugų kiekis nepadidėjo. Išeitų, kad dirba tą patį, bet intensyviau? Radiologijos skyriaus gydytojai direktorius skyrė 50 proc. priedą prie atlyginimo už tą patį neaiškų darbo intensyvumą bei papildomą darbo krūvį ne darbo metu (rentgeno vaizdų aprašymą namuose). Audito ataskaitoje šiuo klausimu pažymėta, jog „darbo sutartyje nenumatyta, kad tam tikros darbo funkcijos bus atliekamos nuotoliniu būdu ir dėl papildomo darbo rašytine forma nesusitarta. Egzistuoja rizika dėl netinkamos faktiškai dirbto darbo laiko apskaitos (...)“

Ar visiems pakanka paprašyti?

Gegužės 25 dieną, kaip rašo savo įsakyme, „atsižvelgdamas į prašymą“, direktorius pusmečiui skiria 57 € per mėnesį priedą prie atlyginimo fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ergoterapeutei – priedas skirtas kelionės išlaidoms į darbą apmokėti. Konsultacijų skyriaus gydytojai otorinolaringologei metams skirtas 57,93 € per mėnesį priedas prie atlyginimo kuro išlaidoms kompensuoti. Laikas, sugaištamas kelionei į darbą ir atgal, įstatymiškai nėra darbo laikas, be to, steigėjas – savivaldybės taryba, nėra patvirtinęs teisės aktų, pagal kuriuos gydytojams būtų kompensuojamos kelionių išlaidos. Jei tokia galimybė yra – reikėjo inicijuoti tokio sprendimo svarstymą, niekas netrukdė. Be to, neaišku, kaip atvykimo išlaidos kompensuojamos kitiems ligoninės darbuotojams – į darbą iš toliau važinėjančių specialistų yra ne vienas. O gal kiti tiesiog neprašo?

Darbo – tiek pat, bet dirbo daugiau...

Nors, palyginus su 2014 metais, ligoninėje darbuotojų skaičius nepadidėjo, tad, logiška, jog nepadidėjo ir darbo intensyvumas, direktorius K. Kučinskas nuo gegužės 4 d. įsakymu iki metų pabaigos skyrė 30 proc. priedą prie atlyginimo „už darbo intensyvumą“ laikinai einančiai bendrojo skyriaus vyr. inspektorei personalo reikalams. Toks pats priedas buvo paskirtas ir iki tol dirbusiai vyr. inspektorei. 30 proc. priedas prie atlyginimo už tą patį „intensyvumą“ skirtas bendrojo skyriaus darbų saugos inžinierei, 25 proc. – ūkio skyriaus vairuotojui-pagalbiniam darbininkui (nors darbuotojo funkcijos nesikeitė). Ligoninės administracija negalėjo pagrįsti ir kaip suintensyvėjo konsultacijų skyriaus gydytojos pulmanologės darbas, nors jai už tai metams skyrė 86,9 € permėnesį priedą prie atlyginimo.

78,20 € per mėnesį priedas prie atlyginimo už papildomą darbo krūvį (ilgalaikio menkaverčio inventoriaus, medžiagų gavimą, saugojimą, panaudojimą ir išdavimą bei apskaitos vedimą) skirtas vaikų ligų skyriaus slaugytojai, nors tai yra papildomas darbas, už kurį turi būti atsiskaitoma ne priedais, o sudaroma atskira darbo sutartis.

Ūkio skyriaus darbuotojams, gydytojams radiologams, echoskopuotojams, endoskopuotojams, operacinės slaugytojoms, anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojoms direktoriaus įsakymu nustatyta už iškvietimus ne darbo valandoms mokėti už faktiškai išdirbtas valandas pagal pateiktą iškvietimų valandų skaičių. Tačiau tam, kad būtų pagrindas apmokėti už tokį darbą, privalu turėti darbo apskaitos žiniaraščius. Jei jų nėra – nėra ir pagrindo mokėti.

Nors darbo įstatymų kodeksas reglamentuoja, jog neleidžiama su darbuotoju sudaryti terminuotos sutarties, jei darbas yra nuolatinio pobūdžio, bendrojo skyriaus mašininkei terminuota darbo sutartis pratęsta. Taip pat pažeidžiant įstatymus ūkio skyriaus sandėlininkei skirtas 10 proc. priedas prie atlyginimo už darbą švenčių ir poilsio dienomis – už tokį darbą turi būti apmokama ne mažiau nei dvigubai.

Direktorius viršijo įgaliojimus

Audito išvadose, be kita, konstatuota, jog „Darbuotojams mėnesinis tarifinis atlygis nustatytas neatsižvelgiant į darbuotojo atliekamą darbo pobūdį, darbo sudėtingumą, atsakomybę, turimą kvalifikaciją ir išsilavinimą“. Taip pat nurodyta nemažai atskirų Darbo kodekso įstatymo pažeidimų, pastabų dėl neteisingai sudarytų darbo sutarčių.

Įstaigos direktorius, skirdamas priedus ir priemokas, nesivadovavo Darbo apmokėjimo tvarkos nuostatomis, priimtų sprendimų nesuderino su Stebėtojų taryba ir tuo viršijo savo įgaliojimus“, - tokia yra audito išvada.

Kaišiadorių ligoninės 2014-2015 m. strateginiame veiklos plane numatyta kurti į rezultatus orientuotą darbo užmokesčio sistemą. Tačiau planai planais, o realybėje viskas liko taip pat. O juk tie rezultatai, į kuriuos turėjo būti orientuotas darbo užmokestis – tai rūpestis mūsų visų sveikata. Todėl šiuo atveju reikėtų kalbėti ir apie tai, kaip, jau kuris laikas girdėdami apie ligoninės problemas, jaučiamės mes – tie, kurie į šią įstaigą kreipiasi arba turės kreiptis pagalbos. Ar jaučiamės saugūs žinodami apie, kaip pažymėta ir audito ataskaitoje, kolektyve tvyrančią psichologinę įtampą dėl neaiškaus darbo apmokėjimo, dėl to, kad „darbuotojai nejaučia tiesioginio pastangų ir rezultato ryšio“?

Ir tai, deja, ne vienintelė „liga“, kuria šiandien serga mūsų ligoninė. Laukite tęsinio.



Komentarų skaičius

2015-09-03 12:38:14
Manau, kad jau seniai laikas pristatyti tuos straipsnius apdovanojimui...
2015-09-03 09:35:51
Kam dar neaišku,kad šitoje kėdėje niekas ilgai neužsibūna.. Konkrečiai vieno skyriaus vedėja jau seniai kasėsi iki šio posto...neduok dieve tokios "direktorės".Juk direktoriumi turi būti ekonomistas,teisininkas,...bet ne medikas !!!
2015-09-02 09:48:56
ka ten apie ja rasyti,ji juk senai su Anuziu dirba komuniagom,na dabar radviliukui
2015-09-02 09:45:50
rusuosiami visi Suslavicienes rasyti straipsniai atspindziuose perduoti lietuvos zurnalistu sajungai kad ivertintu siuos zurnalistes "darbus"
2015-09-01 18:59:26
Kam ruošiama dabar vieta?kiek prisimenu, ta "psichologinė įtampa" tvyro ligoninėje nuo neatmenamų laikų, o direktorius dar ne toks ir blogas, jei ne savo alga rūpinosi, o kitiems ją kėlė, juodas pavydas mus žudo...Teko girdėti faktų, jog vadai tik savo kailiukais rūpinasi.Žinoma, gal ne viskas pagal protokolus, bet bent jau nesavanaudiškai.Dėl to pakaktų pabarimo.Juk ne savo kišenėn įsidėjo.Akivaizdu, jog kažkam reik parūpint šiltą kėdę.
2015-09-01 08:51:02
Buvo kažkada tai mūsų rajone žurnalistė Suslavičienė ,dabar kaip skaitau jos straipsnius kur ji giria naują valdžią , tai darosi koktu. Jūsų predermė ponia, paskaitykit istatymus , tai yra ketvirtoji valdžia,kuri turi skatinti visus pasitemti o jus,gal jums moka jie?
2015-08-31 14:06:35
Šmaikščiai interpretuoja žiniasklaida teisinius aspektus. Tiesą sakant - koktu skaityti dezinformuojančias gražbylystes arba visišką teisinį neišmanymą, kai iškraipomi teisiniai dokumentai ir pritempiami prie turgaus lygio svarstymų su gražiais epitetais. Jei ligoninės vidaus audito ataskaitoje žurnalistai galimai įžvelgia ne faktus, o emocijas, tuomet verta atlikti atlikti išorinį auditą, o žurnalistui susimąstyti apie atsakomybę už paviešintų faktų objektyvumą ir nešališkumą. Kur dvi nuomonės ir viešojo intereso gynimas, jei remiamasi prielaidomis, kurios teisine prasme yra niekinės ir tinkamos tik gandams kurstyti?
 1-6