av1701a.jpg
2017 m. birželio 23 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Sumedžiotas šernas, užsikrėtęs trichinelioze
Simonas Tubutis, Veterinarijos gydytojas
2015-03-26

Prieš mėnesį man pristatytas mėginys šerno, kurį Salomiškių kaime, Burčiakų miške (Kruonio sen.) nušovė „Beržyno“ medžiotojų būrelio medžiotojai. Vakarykščiai nušauto šerno mėginį atvežė medžiotojas Saulius Ragauskas.

Apie tyrimų rezultatus tuojau pat buvo informuotas Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos viršininkas Marijonas Kriaučiūnas ir vyr. veterinarijos gydytoja-inspektorė Giedrė Petraitytė, kuriai pristatyti mėginiai pakartotiniam patikrinimui. Be to, kiti mėginiai buvo išvežti diagnozei patvirtinti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.

Laimė, kad medžiotojai neišdalino šernienos ir niekas jos nevalgė. Medžiotojai žino, kad neištyrus šernienos trichineliozės atžvilgiu, skerdienos dalintis negalima. Reiktų pažymėti, kad, deja, tik maža dalis gyventojų, pasiskerdę kiaulę, pristato mėginius veterinarijos gydytojui ištirti. Praėjusiais metais ištyriau tik 24 paskerstas kiaules. Visas papjautas kiaules daugiausiai tiria tie patys gyventojai. Galima paminėti žiežmariečius N. Barčienę, A. ir G. Juknevičius, kurie visuomet kreipiasi dėl kiaulių skerdienos ištyrimo trichineliozės atžvilgiu.

Praėjusiais metais ištyriau ir užregistravau 272 šernus. Iš jų šešiolika buvo užsikrėtę sarkocistomis, kurios ne taip pavojingos žmogaus sveikatai kaip trichinelės. Termiškai apdorojus mėsą, sarkocistos žūva.

Minėtoji trichinelioze apsikrėtusio šerno skerdiena su visais organais ir oda buvo pristatyta į VMVT ir atiduota utilizuoti į UAB Rietavo veterinarinę sanitariją. Be to, Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko išsamų trichineliozės židinio tyrimą` ir apie tai informavo medžiotojų būrelio „Beržynas“ vadovą bei Lietuvos medžiotojų-žvejų draugijos Kaišiadorių skyriaus vakldybos pirmininką.

Trichineliozės platintojai yra laukiniai paukščiai, graužikai (pelės, žiurkės), lapės, usūriniai šunys, barsukai. Žmonių trichineliozės protrūkių reguliariai pasitaiko Rumunijoje, Bulgarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Lietuvoje. Ši liga pradėta tirti Prūsijoje, o vėliau kitose Vokietijos vietovėse, 1837 metais išleistos pirmosios taisyklės dėl trichineliozės. Trichineliozė buvo plačiai paplitusi ir kasmet nusinešdavo 30-40 žmonių gyvybių iš 300-400 susirgusių.

Trichineliozę sukelia nematoda klasės trichocephalata pobūvio trichinellidea šeimos parazitai. Šia liga gali užsikrėsti beveik visi žinduoliai – plėšrūnai ir visaėdžiai, laukiniai ar naminiai. Tai – lapės, vilkai, šunys, kiaulės, šernai, katės, žiurkės, barsukai, nutrijos, bebrai... Trichineliozei ypač imlūs yra žmonės, kiaulės, žiurkės, lapės, vilkai, pelės, šunys, katės. Taigi trichineliozė yra plačiai paplitusi. Šis susirgimas sutinkamas tierk Amerikoje, tiek Europoje, Afrikoje, Azijoje. Aprašytos trichineliozės epidemijos Japonijoje bei Kinijoje.

Žmogus trichinelioze suserga suvalgęs užkrėstos mėsos. Visos trichinelių rūšys po keturių savaičių nuo užsikrėtimo suformuoja kapsules. Trichinelių lervos tampa invazinėmis limfos migracijos ir kraujotakos sistemos stadijos metu. Pakanka 1-2 lervų, kad sukeltų ligą. Svarbu atskirti trichineles nuo kitų parazitų – sarkocistų, aliarijų, virių.

Invazijos šaltinis žmogui daugiausia yra kiaulės ir šernai.

Iš skrandžio patekusios į plonąsias žarnas, trichinelių lervos per 30-40 valandų lytiškai subręsta. Apvaisinta patelė žarnose atveda 1500-2000 trichinelių, kurios patenka į limfagysles, paskui į kraujagysles ir kraujas jas išnešioja po visą organizmą. „Mėgstamiausios“ trichinelių vietos yra liežuvio raumenys, akių judinamieji, kramtomieji raumenys, tarpšonkauliniai, kojų, diafragmos raumenys. Patekusios į raumenis, trichinelės susisuka į spiralę, apie kurią netrukus susidaro kapsulės.

Žmogaus, užsikrėtusio trichinelioze, klinikinis vaizdas gali būti labai įvairus, tačiau pagrindiniai simptomai – pilvo skausmai, viduriavimas, vėliau – taškinės kraujosrūvos, edemos, karščiavimas, raumenų skausmai...

Būtina saugoti savo sveikatą ir susitvarkyti taip, kad kiaulės ir šernai negalėtų suėsti graužiklų ir kitų gyvūnų lavonų bei paukšąčių, kurie prisilesę trichineliuotos gaišenos, išmatų ar gaišena mintančių vabzdžių, su išmatomis į aplinką išskiria trichineles.

Svarbu, kad gyventojai, kurie laiko kiaules, sistemingai naikintų graužikus, jų lavonus sudegintų ir užtikrintų, kad tvartas būtų sandarus. Taip į jį nepatektų graužikai. Taip pat negalima šerti kiaulių medžioklės laimikių atliekomis ir švelniakailių žvėrelių skerdiena, kuri nebuvo tirta dėl trichineliozės.

Žinotina, kad net tvarkingai augintos ir prižiūrėtos kiaulės skerdieną būtina ištirti pas veterinarijos gydytoją ar veterinarijos laboratorijoje. Išleidę kelis eurus mėsai tirti, sutaupysite kur kas daugiau – išsaugokite savo ir savo draugų bei artimųjų sveikatą.



Komentarų skaičius