av1031.jpg
2014 m. lapkričio 1 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Sveiki dantys – graži šypsena ir puiki sveikata

2013-01-22

 Medicininiame odontologams skirtame žurnale „Stominfo“ praėjusių metų pabaigoje pasirodė straipsnis, kuriame rašoma, jog atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Lietuvoje profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, kad burnos sveikata nesirūpina ir jauni žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų apklaustųjų nurodė, kad pas odontologus iš viso nesilanko. Kaip reikėtų prižiūrėti vaikų dantukus, ką daryti norint pagerinti burnos higienos įgūdžius, kokį dantų šepetėlį ir pastą rinktis pataria Rūta Babravičienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja.

Burnos higienos reikia mokyti nuo mažumės

Formuoti vaikų burnos sveikatos priežiūros įpročius reikėtų pradėti išdygus pirmajam dantukui. Juos būtina mokyti du kartus per dieną maždaug po dvi minutes dantų šepetėliu ir pasta valyti dantis. Būna, kad mažyliai nenori valytis dantų ir priešinasi. Tokiais atvejais visa šeima tai turėtų daryti kartu – tėvų ar vyresniųjų brolių ir sesių pavyzdys motyvuoja vaikus.

Geriausia vaikui pirkti minkštą arba labai minkštą dantų šepetėlį su maža galvute ir patogia rankena, o dantų pastą rinktis pagal vaiko amžių. Naudingiausios yra dantų pastos su fluoru – tai patvirtinta ilgamečiais tyrimais. Vaikiškose pastose fluoro yra mažiau nei skirtose suaugusiesiems. Jas naudoti yra visiškai saugu. Pasta su fluoru netinka, jei geriamajame vandenyje yra per didelis fluoro kiekis.

Kol vaikas nelanko mokyklos, jam dantis turėtų valyti tėvai – kol vaikas nemoka rašyti, jis negeba ir tinkamai išsivalyti dantų. Iki 10 metų tėvams patartina išvalyti mažylių dantis bent du kartus per savaitę, kitomis dienomis vaikas tai daryti gali pats.

Svarbu žinoti, kad mitas, jog nereikia gydyti pieninių dantų, yra neteisingas. Pieniniai dantukai vaikui tarnauja nuo pusės metukų iki 10–12 metų, kai iškrenta paskutinieji. Jei bus negydomi pieniniai dantys, vaikas patirs didelį diskomfortą, nuolat kentės skausmą, jam bus sunku tinkamai sukramtyti maistą, o ankstyvas sugedusių dantukų rovimas gali sukelti sąkandžio problemų ateityje. Deja, anksti ištraukti sugedusius pieninius dantis kartais būna vienintelė išeitis, siekiant apsaugoti nuolatinius dantis.

Didžiausią neigiamą įtaką vaikų burnos sveikatai daro saldumynai, dažnas užkandžiavimas, limonadai, sultys ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų. Visi šie maisto produktai sudaro apnašas ant dantų, kurioms ilgai laikantis pradeda gesti dantų emalis. Visiškai vaikams uždrausti šių skanėstų neįmanoma. Reikia kuo dažniau jiems pasiūlyti vaisių ir daržovių, kuriuos kramtant natūraliai pašalinama dalis apnašų.

Svarbu nuolat stebėti atžalos burnos sveikatą. Atsitinka ir taip, kad tėvai nepastebi, kada išdygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Tai įvyksta apie 6–7 gyvenimo metus, retais atvejais – suėjus 5 metams. Šie dantys yra itin greitai pažeidžiami, nes jų paviršiaus vagelės būna ne visiškai mineralizuotos, o tokio amžiaus vaikai dar nemoka kokybiškai išsivalyti dantukų. Rekomenduojama pirmuosius krūminius dantis vos išdygus dengti silantais. Silantas yra specialus hermetikas, užpildantis vageles ir išskiriantis fluoro jonus, kurie stiprina emalį ir daro jį atsparesnį ėduoniui. Dantų padengimo silantu procedūra yra labai trumpa ir neskausminga, tačiau labai efektyvi. Dantys nupoliruojami specialia pasta, nusausinami, užtepama rūgštis, gerinanti silanto sukibimą su emaliu, vėliau ji nuplaunama ir užliejamas silantas, kuris sukietinamas helio lempa. Tiesa, dantų silantai gali būti naudojami ir yra reikalingi ne visada. Jei dantukai jau yra pažeisti ėduonies, pirmiausia juos reikia išgydyti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dantų vagelės būna plokščios ir gerai mineralizuotos, todėl silantai yra nereikalingi.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-713. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Todėl raginame tėvelius, turinčius 6–13 metų (kol nesukakę 14 metų) vaikų, nuvesti juos pas gydytojus odontologus, kurie padengs jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – per kiekvieną profilaktinį tikrinimąsi. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Vaikų krūminių dantų silantavimo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai po gydytojo odontologo apžiūros. Nuo 2005 m. silantams ir odontologų paslaugoms apmokėti lėšų skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tad patiems tėveliams už vaikų dantų silantavimo paslaugą mokėti nereikia. Privačiai dirbantys odontologai, jeigu jie su teritorinėmis ligonių kasomis nėra sudarę sutarties, tokių paslaugų nemokamai neteikia.

Kaip pagerinti burnos higienos įgūdžius?

Dantis valomės, siekdami skirtingų tikslų – turėti gražią šypseną, baltus dantis, kad iš burnos sklistų malonus kvapas. Valant pašalinamos dantų apnašos, kuriose kaupiasi bakterijos ir kurios yra pagrindinė dantenų uždegimų ar dantų gedimo priežastis.

Daugelis mokslinių tyrimų, kurie atliekami dar nuo 1950-ųjų, patvirtina, kad dantų apnašos (ir jose besikaupiančios bakterijos) yra pagrindinė burnos ligų priežastis, sukelianti iki 90 proc. visų dantų ir dantenų ligų. Tais pačiais tyrimais nustatyta, kad burnos ertmės sveikata daugiausiai priklauso nuo asmens burnos higienos įgūdžių viso gyvenimo metu nuo pat pirmojo dantuko kūdikystėje iki dantų priežiūros senatvėje.

Vienas svarbiausių įgūdžių, kurį lengviausia pakeisti ar įgyti, yra dantų valymo technika. Šiuo metu dažniausiai rekomenduojamas „Bass“ dantų valymo metodas. Apie šį metodą daug informacijos galima rasti internete. Vienas iš esminių patarimų yra nespausti dantų šepetėlio. Įsivaizduokite, kad laikote ne dantų šepetėlį, o pieštuką ar tušinuką ir rašote ar piešiate ant dantų. Juos valykite aukštyn-žemyn sukamaisiais judesiais, priartėję prie dantenų, palenkite šepetėlį 45 laipsnių kampu, kad šereliai palįstų po dantenomis, nes ten kaupiasi maistas ir dauginasi bakterijos. Dantų šepetėliu negalima brūžinti dantenų. Būtinai valykite liežuvį arba įsigykite specialų liežuvio valiklį. Prie liežuvio prilimpa bakterijų ir apnašų, todėl valydami dantis nuvalykite ir jas. Kiekvienai burnos daliai – viršutiniams, apatiniams dantims, iš kairės ir dešinės, iš vidaus ir išorės – skirkite apie 30 sekundžių. Tiems, kuriems sunku apskaičiuoti laiką, skirtą dantims valyti, patariama klausytis muzikos per radiją – dainų vidutinė trukmė yra apie tris minutes, tiek turėtų trukti ir dantų valymas. Be to, rekomenduojama pasirinkti skanią dantų pastą – skani dantų pasta skatina seilių išsiskyrimą, taip efektyviau neutralizuojamos burnos bakterijos.

Tarpdančių valymas yra svarbi burnos higienos dalis. Tarp dantų kaupiasi apie 50 proc. visų apnašų ir bakterijų. Tai pagrindinė vieta, nuo kurios prasideda dantenų uždegimas. Atminkite, kad neužtenka įkišti dantų siūlo tarp dantų ir vėl jį ištraukti. Atsargiai įkišę dantų siūlą į tarpdantį, tarsi apgaubkite juo dantį ir iš pradžių braukite per vieno danties paviršių, paskui tame pačiame tarpdantyje tą patį pakartokite kitam dančiui. Vienam dančiui reikėtų skirti 3–4 judesius aukštyn žemyn. Didesnius tarpdančius rekomenduojama išvalyti tarpdančių šepetėliais. Siūlas yra nepamainomas valant tarpdančių paviršius, kur dantys (dažniausiai viršūnėmis) susiliečia.

Prižiūrint tarpdančius labai svarbus ir burnos skalavimo skystis – jis pašalina dantų apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų, ypač jei tarpdantyje dantų emalis nėra lygus ir dantų siūlas prabraukia tik danties paviršių. Kita vertus, burnos skalavimo skystis išplauna dantenų „kišenėse“ besikaupiančias bakterijas.

Kasdienei dantų priežiūrai rekomenduotume ekologiškus ar natūralius burnos skalavimo skysčius, pagamintus iš uždegimą mažinančių ar bakterijas naikinančių vaistažolių, o esant stipresniam dantenų uždegimui – antibakterinių medžiagų (antibiotikų) turinčius burnos skalavimo skysčius (Atkreipkite dėmesį, kad antibakterinių medžiagų turinčių burnos skalavimo skysčių, kaip ir dantų pastų, naudojimo terminas yra iki 2 savaičių!).

Burnos švaros įvertinimas yra labai svarbus burnos higienos veiksnys. Du paprasčiausi būdai, kuriuos galite taikyti be papildomų priemonių, yra liežuvio ir dantų siūlo testai. Liežuviu perbraukite visus dantų paviršius. Po profesionalios burnos higienos procedūros dantys paprastai būna maloniai slidūs, taip pat turite jaustis ir po dantų valymo. Iš pradžių liežuviu perbraukite priekinius viršutinius dantis iš išorės, nes tai lengviausiai pasiekiama sritis valant dantis, todėl geriausiai nuvaloma. Paskui palyginkite pojūtį su kitais dantimis, ypač sunkiau pasiekiamais galiniais apačioje. Taip pat liežuviu perbraukite galinių dantų tarpdančius – dažnai juntamas skirtumas net tarp galinių dantų paviršių ir tarpdančių.

Dantų siūlu (labiau tinka nevaškuotas) įvertinama, ar nėra kraujo ir koks dantų siūlo kvapas. Atminkite, kad sveikos dantenos nekraujuoja. Jei ant dantų siūlo yra šiek tiek kraujo, vadinasi, prasidėjęs dantenų uždegimas. Jei dantenos kraujuoja, bet neskauda ir tai nepraeina kelias dienas, net jeigu ir labai kruopščiai valote dantis ir tarpdančius, kreipkitės į dantų specialistą, kol dantenų uždegimas neįsisenėjo. Jei pauostę dantų siūlą pajausite nemalonų kvapą: arba tarpdantyje yra maisto likučių, kurie ten genda, arba jau prasidėjęs dantenų uždegimas, jos gali netgi pūliuoti. Judindami dantų siūlą kelis kartus į viršų ir į apačią klausykitės, ar jis girgžda. Jei girgžda, vadinasi, tas danties paviršius švarus.

Kadangi dantų apnašos yra svarbiausias dantų ir dantenų ligų veiksnys, būtina kontroliuoti jų susidarymą. Daugiau dėmesio skirkite toms dantų vietoms, kur dantų apnašų indikatoriai rodo, kad blogai išvalote. Kita vertus, įvertinkite, ar pakankamai dažnai valotės dantis. Nors rekomenduojama tai daryti du kartus per dieną, kai kurioms rizikos grupėms (sergantiems dantenų uždegimais, jei labai progresuoja ėduonis ar mažiems vaikams, kuriems dygsta nauji dantukai) valyti dantis ar bent praskalauti burną reikėtų dažniau.

Keletas patarimų, kad Jūsų šypsena būtų akinama

Rūta Babravičienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja, norintiems turėti gražius ir sveikus dantis pataria gerti daug vandens – tai „natūralus“ burnos ertmės valymas, kuris ypač rekomenduojamas po kavos, gazuotų gėrimų ir raudonojo vyno, kad išvengtume dėmių atsiradimo ant dantų. Reikėtų kramtyti becukrę kramtomąją gumą – tai padidina seilių gamybą. Atsiradus daugiau seilių, dantys apiplaunami, taip lengviau pašalinamos rūgštys iš susidariusių dantų apnašų. Dantų apnašos kaupia burnoje susidariusias rūgštis, o šios sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją. Išgėrę labai rūgščių gėrimų, pavyzdžiui, apelsinų sulčių ar gazuoto vandens, neskubėkite valyti dantų. Rekomenduojama palaukti apie 20 minučių ir tik tada juos valytis. Naudokite antiseptinius skalavimo skysčius – skalavimo skystis pasiekia vietas, kurių negalime išvalyti dantų šepetėliu. Vartokite mažiau saldumynų – cukraus produktai padeda daugintis bakterijoms, kurios sukelia dantų ėduonį. Tokius gėrimus kaip kava ar raudonasis vynas patariama gerti per šiaudelį, kuris sumažins dažančio gėrimo prisilietimą prie dantų. Šiaudelį patariama naudoti tiems pacientams, kurie po dantų balinimo procedūros negali atsisakyti šių gėrimų. Patariama rinktis šepetėlį minkštais šereliais, nes šepetėliai su kietais šereliais yra skirti protezams valyti ir gali pažeisti dantų ir dantenų audinius. Tarpdančių valymas dantų siūlu pašalins apnašas nuo danties paviršių, kurių nepasiekia ir neišvalo dantų šepetėlis. Galiausiai, net brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų Jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys, kaip teisingai valyti dantis.

Inga Lebrikaitė
Marketingo ir komunikacijos projektų vadovė
UAB Vitae Litera
Tel.: + 370 699 40844
El. paštas: marketingas@bpg.lt
www.vitaelitera.lt

Komentarų skaičius