Eilinis pacientas su savo bėdomis lūkuriuojantis pirminių sveikatos priežiūros centrų, ar, kaip iki šiol tebevadiname – poliklinikų – koridoriuose, nė nenujaučia, kokios pertvarkos čia rengiamos. Ne jo reikalas? Panašu, kad mūsų savivaldybė taip ir mąsto, pamiršdama, kad gyvename demokratinėje šalyje, kur Kaišiadorių rajono savivaldybė – viena iš jos sudėtinių dalių. Dar daugiau – tas pacientas – taip pat ir rinkėjas, mokesčių mokėtojas, todėl bent „dėl akių“ derėtų su juo pasitarti, kas rengiamasi daryti jo/neaišku kieno labui. Juolab, kad kalba eina apie patį jautriausią dalyką – sveikatos priežiūrą.

Buvome nustebinti apie būsimą sveikatos centrų sujungimą sužinoję iš PSPC darbuotojų laiško, o ne iš savivaldybės administracijos, ne per spaudos konferenciją ar kitais oficialiais būdais, nors, kaip aiškėja, procesas pamažu juda jau nuo vasaros. Kodėl tad jo vykdytojai iki šiol nusprendė likti „nematomo fronto kareiviais“?

Dar pamename audringus laikus, kai plačiai diskutuota dėl tų pačių pirminių sveikatos priežiūros centrų decentralizacijos, kai iš vienos įstaigos atsirado kelios. Tuomet apie tai buvo skelbta iš anksto, kiekvienas galėjo išsakyti savo nuomonę. Nepritariančių buvo daug, tarp jų – ir mūsų laikraštis. Prieštaraujančiųjų balsas tuomet liko nuošalyje. Bet esminis skirtumas – viskas buvo vieša.

Šįsyk kažkaip kitaip, nors, pasirodo, buvo užsakyta ir nepigiai kainavusi studija, ir sudaryta komisija jos išvadoms, ir savivaldybės tarybos sveikatos komitetas jau nebe pirmą kartą šiuo klausimu renkasi... Būsima pertvarka eiliniams gyventojams pažįstama tik iš nuogirdų, kurias kiekvienas savaip komentuoja, daro savas išvadas ir su baime laukia – kas bus. Todėl pikta ir nesuprantama, kodėl tokius svarbius dalykus žmogus, žiniasklaida turi „sušnipinėti“, o ne sužinoti viešai, iš pirmų šaltinių.

Neseniai redakciją pasiekė Pirminių sveikatos priežiūros centrų darbuotojų pareiškimas, patvirtintas 44 Kaišiadorių PSPC darbuotojų parašais, 11 Psichikos sveikatos centro, 9 – Žaslių PSPC, 17 – Rumšiškių PSPC ir Kruonio PSPC darbuotojų. Jame rašoma:

„Mes, žemiau pasirašę Kaišiadorių viešųjų pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau –Centrai) vadovai ir darbuotojai, pranešame Kaišiadorių rajono gyventojams, kad jau kuris laikas vyksta užkulisinis suinteresuotų asmenų ir jų užmačių uolių vykdytojų paruošiamieji veiksmai sujungti visus (kaip jie teigia) Centrus, įsteigiant vieną naują pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Neinformavusi ir nepaaiškinusi nei šių įstaigų (Centrų) darbuotojams, nei rajono visuomenei, kodėl ir kokiu tikslu tai daroma, Kaišiadorių savivaldybės administracija užsakė viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Kaišiadorių rajono savivaldybė, veiklos apžvalgą ir viešųjų pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdymo optimizavimo galimybių tyrimą (toliau –Tyrimas).

Susipažinę su šio Tyrimo turiniu, išvadomis ir rekomendacijomis matome, kad Tyrimo autoriai:

1. konstatuoja:

1.1. ten, kur Centrai toje pat teritorijoje veikia kartu su privačiomis gydymo įstaigomis, šios tendencijos rodo gerą Centrų konkurencinį pajėgumą;

1.2. Kaišiadorių psichikos sveikatos centro veikla dėl savo specifikos bei konkurencijos nebuvimo yra stabili;

1.3. gydymo įstaigose (Centruose) piniginiai srautai valdomi tinkamai ir gydymo įstaigų administracija ekonominės krizės metu sugebėjo prisitaikyti prie finansavimo už teikiamas paslaugas sumažėjimo;

1.4. gydymo įstaigų išlaidos iš esmės subalansuotos su pajamomis ir jų pokyčių dinamika iš esmės tapati pajamų dinamikai;

1.5. efektyviausiai išlaidos valdomos Kaišiadorių, Žiežmarių, dalinai Kruonio pirminės sveikatos priežiūros centruose;

2. pateikia išvadas:

2.1. visų viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla iš esmės vertintina teigiamai – įstaigos neturi kritinių įsiskolinimų, veikla nėra nuostolinga, pakankamai efektyviai tvarkėsi krizės laikotarpiu, buvo dedamos pastangos finansavimo deficitą dengti ne pacientams teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumo sąskaita.

2.2. stebimos tam tikros sisteminės ir valdymo problemos, kurios šiuo metu nėra kritinės, tačiau jų nesprendžiant ateityjegali neigiamai įtakoti įstaigų ekonominę – finansinę veiklą ir / ar teikiamų paslaugų kokybę:

2.3. įstaigų administracija skirtingai vertina esamą situaciją ir nustato sau skirtingus veiklos prioritetus. Didėjantys skirtumai ateityje gali lemti skirtingą paslaugų prieinamumą ir kokybę Kaišiadorių gyventojams bei jų nepasitenkinimą. Dėl šių priežasčių būtina ieškoti priemonių, kurios užtikrintų efektyvesnį valdymą ir geresnę koordinaciją bei savivaldybės administracijos nustatytų uždavinių sveikatos sektoriuje įgyvendinimą;

2.4. visose alternatyvose (reorganizacijos būdai - sprendimai) teigiamų pokyčių galimybę lydi neigiamų pasekmių rizika.

3. rekomenduoja:

3.1. prieš priimant sprendimą, kuri alternatyva bus įgyvendinama, reikėtų įvertinti teigiamų ir neigiamų pokyčių svarbą vietos bendruomenės gyvenime bei vietos politikos kontekste;

3.2. nepriklausomai nuo to, kokia alternatyva bus pasirinkta, jos įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo to, ar pertvarkos vykdytojams ir dalyviams bus aiškiai suformuluoti siektini tikslai ir uždaviniai;

3.3. prieš atliekant bet kokią pertvarką būtina pasirinkti veiklos rodiklius (įstaigos ūkinės veiklos, paslaugų spektro, prieinamumo bei kokybės, gyventojų pasitenkinimo ir t.t.) bei nustatyti jų vertinimo metodiką;

3.4. tai leis ateityje atliekant pakartotines analizes įvertinti pertvarkos eigą, jos rezultatus bei savalaikiai taikyti koreguojančius sprendimus;

3.5. tik turint instrumentą, kurio pagalba būtų galima „išmatuoti“ pertvarkų rezultatus, galima tikėtis tiek sėkmingo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, tiek solidaus ir įtaigaus pasiektų rezultatų pateikimo visuomenei.

Sutikdami su studijos autorių išvadomis, kad visų viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla iš esmės vertintina teigiamai, nesuprantame:

1. kodėl studijos autoriai, pateikę savo išvadas ir rekomendacijas, nerado reikalo susitikti su Centrų darbuotojais ir vadovais, rajono sveikatos politikais (savivaldybės tarybos, administracijos atstovais) ir paaiškinti šios studijos esmę ir prasmę?

2. kokios yra „tam tikros sisteminės ir valdymo problemos galinčios neigiamai įtakoti įstaigų ekonominę – finansinę veiklą ir/ar teikiamų paslaugų kokybę“ ir kodėl autoriai tų problemų nenurodė?;

3. kokie įstaigų administracijų veiksmai nurodo, kad skirtingai vertinama esama situacija ir kokius skirtingus veiklos prioritetus sau nustato administracijos jeigu tuos prioritetus pirminiam lygiui jau nustatė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos teisės aktai?

4. kokie įstaigų skirtumai „ateityje gali lemti skirtingą paslaugų prieinamumą ir kokybę Kaišiadorių gyventojams bei jų nepasitenkinimą“?

5. kokios tos priemonės, kurios užtikrintų efektyvesnį valdymą ir geresnę koordinaciją?

6. kokių savivaldybės administracijos nustatytų uždavinių sveikatos sektoriuje neįgyvendina Centrai?

7. jeigu visų viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla iš esmės vertintina teigiamai, kodėl taip skubiai reikia šias įstaigas sujungti?

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus manome, kad, kaip teigia studijos autoriai, Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba turėtų:

1. prieš priimant sprendimą atlikti bet kokią pertvarką įvykdyti visas studijos autorių nurodytas rekomendacijas. Šios rekomendacijos nustato tiktai teorines galimybes. Būtina išanalizuoti ekonominius reorganizacijos rodiklius: esamą kiekvieno Centro padėtį prieš reorganizaciją, galimus reorganizacijos kaštus ir ekonominiu požiūriu teigiamus ar neigiamus reorganizacijos rezultatus;
2. aiškiai, o ne dviprasmiškai, pasakyti, kokiu būdu: sujungimo ar prijungimo, planuojama vykdyti valdymo reorganizaciją, nes, įsteigus naują įstaigą, teritorinė ligonių kasa, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nesudarys sutarčių su gydytojų komanda (vidaus ligų gydytojas (terapeutas), pediatras, akušeris ginekologas ir chirurgas);
3. įvardinti, kurie Centrai bus sujungiami ar prijungiami, o kurie – ne, ir paaiškinti kodėl?“

Daugelis šių klausimų, be abejo, aktualūs ne vien tik pasirašiusiems, todėl prie šios temos dar grįšime. Ir, tikriausiai, ne kartą.

Parengė R.Suslavičienė