Ir šie Seimo rinkimai su visomis virusiomis aistromis, ginčais, džiaugsmais ir nusivylimais – jau praeityje. Kol pačiose aukščiausiose viršūnėse būsimi ministrai it kokie mokinukai egzaminuojami iš anglų kalbos (svarbiausia tautos vadų vertybė?), pravartu atsigręžti į netolimą praeitį ir pamąstyti, ką rinkome ir kaip rinkomės, ir ar tikrai žinome, iš ko rinkomės. Juolab, kad praėjusius rinkimus dar primena ir tam tikri atgarsiai.

Vienas tokių – lapkričio 20 d. iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato atėjęs atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, „kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Šis raštas mus vėl sugrąžina į audringas rinkiminio ir priešrinkiminio laikotarpio dienas, kai dėl kandidatų tinkamumo virė ginčai net šeimose...

Taigi – spalio 29 d. į Kaišiadorių policijos komisariatą kreipėsi Lietuvos socialdemokratų partijos Kaišiadorių skyriaus rinkimų štabo atstovai su pareiškimu, jog Darbo partijos kandidatas Stanislovas Tomas (tikriausiai, dar prisimename šį jauną vyriškį, dienų dienas kantriai stovėjusį prie prekybos centrų ir kalbinusį praeivius?) gyventojams platina lankstinukus su prašymo grąžinti pinigus anketa, kurioje nurodoma parašyti asmens kodą, adresą, darbovietės pavadinimą ir adresą, gimimo vietą, telefono numerį, gautas pajamas „į rankas“.... Tikriausiai, tuos lankstinukus, tarp daugybės agitacinės medžiagos mūsų pašto dėžutėse, taip pat prisimename. Štabo nariai policijai rašė, jog į juos telefonu bei kitokiais būdais kreipėsi gyventojai, atnešė lankstinuko pavyzdžių ir piktinosi, kodėl iš jų norima išgauti asmens duomenis. Taip pat tame prašyme konstatuota, jog minėto kandidato lankstinuke puikuojasi įžeidžianti frazė „Vyriausybėje bei Seime sėdi niekšai, kurie kiekvieną dieną pažeidinėja žmogaus teises“. Štabo nariai policijos prašė išsiaiškinti, ar tokie veiksmai bei vertinimai „nekvepia“ kokia nors baudžiama veikla.

Kaip jau rašėme, policija nusprendė, jog ne – lankstinuke iš anksto asmens duomenys nenurodyti, žmonėms patiems palikta teisė, rašyti juos ar ne, o įžeidžianti frazė tėra autoriaus išreikšta nuomonė, neįvardijant konkrečių pavardžių, o tik instituciją.

Tad tyrime taškas padėtas, tačiau už išvadą žymiai įdomesnis pats procesas, keliantis klausimų, ką gi iš tiesų kaišiadoriečiai bei elektrėniškiai ant savo rankų išnešė į II Seimo rinkimų turą.

Iš tiesų, tas minėtas lankstinukas su raginimu pateikti asmens duomenis, šokiravo – šiandien esame tiek prisiklausę visokiausių istorijų apie manipuliacijas asmens duomenimis, jog kiekviena tokio pobūdžio užklausa verčia suklusti. Suklusti privertė ir prašymas nurodyti gaunamą sumą „į rankas“. Juolab, kad iš informacijos, kurią pavyko aptikti interneto platybėse, paaiškėjo, jog pats kandidatas S.Tomas girtis, kiek gauna „į rankas“ nelinkęs. Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklapyje, kur paskelbtos kandidatų anketos (beje, jos tebėra ir iki šiol), skyriuje „Metinės pajamų mokesčio deklaracijos pagrindinių duomenų išrašas“ ties eilute „gautų pajamų suma“ puikuojasi nulis, tiek pat – ir eilutėje „išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio suma. Vadinasi, kandidatas nuo 2011 metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. neuždirbo nė lito, kaip nė lito nesumokėjo mokesčių. Nežinia, kaip tiems 3266, balsavusiems už jį I ture, ir 4928, balsavusiems II ture, bet bent kiek galvojančiam žmogui tai abejonių sukelia. Štai „Vakarų ekspresas“ spalio mėnesį spausdintame straipsnyje „Darbo partijos nariai valstybei nebuvo dosnūs“ rašo: „Į antrą rinkimų turą patekęs „darbietis“ Stanislovas Tomas deklaruoja, kad vykdo teisinę veiklą. Tačiau oficialiai iš to nieko negauna – praėjusių metų turto deklaracijoje nurodyta, kad kandidatas į Seimą jokių pajamų negavo, taigi ir pajamų mokesčio nemokėjo. S.Tomas deklaravo turįs 300 tūkst. Lt piniginių lėšų.”

Ne tokie, kaip paaiškėjo, kaip visų eilinių žmonių, ir buvusio kandidato santykiai su policija. Jei eilinis pilietis, gavęs šaukimą atvykti, skuba paklusti, į valstybės parlamentą visai rimtai pretendavęs Stanislovas Tomas mano kitaip. Kai Kaišiadorių policijos pareigūnai, tirdami pareiškimą, išsiuntė šaukimą į S.Tomo deklaruotą gyvenamąją vietą - Girelės gatvės 55-ojo namo butą, čia gyvenanti kaišiadorietė paaiškino, jog politiko šiuo adresu jau nebėra, o gyvenamąją vietą Girelės gatvėje buvo deklaravęs tik laikinai. „Ji paaiškino, kad S.Tomas gyvena kažkur Vilniuje, tačiau tikslios gyvenamosios vietos ji nežinanti“. Nespėliosime, ar S.Tomas „išsideklaravo“ ar dar ne, verčiau pažiūrėkime, kaip įvykiai klostėsi toliau.

Pareigūnai pamėgino susisiekti elektroniniu S.Tomo paštu ir pakvietė atvykti į apklausą lapkričio 7 d., tačiau kaišiadoriečių interesus narsiai ginti žadėjusio politiko taip ir nesulaukė. Kaišiadoryse netruko paplisti žinios, esą, buvęs kandidatas tuoj po rinkimų iškeliavo į Paryžių ar kitą užsienio šalį, kuriose deklaravo baigęs aukštuosius teisės mokslus. Nežinia, kaip yra iš tikrųjų, bet kad S.Tomas yra gyvas, sveikas ir gyvai domisi Lietuvos reikalais, liudija jo lapkričio 15 dieną portale „lrytas.lt“ paskelbtas straipsnis „Skundų škvalas? Kaliniai skundžiasi per mažai“, kuriame jis gina taip gražiai už Darbo partiją šiuose rinkimuose balsavusių kalinių teises.

Dar gražiau pasidarė, kai policija pradėjo S.Tomo duomenų ieškoti Darbo partijoje. Šios partijos Kaišiadorių skyrius lapkričio 7 dieną iš Kaišiadorių policijos elektroniniu paštu gautą prašymą, kad nurodytų kokias nors S.Tomo koordinates, ignoravo ir jokio atsakymo nedavė, kas užfiksuota ir komisariato rašte dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš Valstybinės duomenų inspekcijos rašto matyti, jog šiai institucijai pavyko atskleisti daugiau paslapties šydu padengtos istorijos: aiškėja, jog inspekcijai pavyko aptikti S.Tomą ir netgi gauti jo raštišką atsakymą (lapkričio 8 d.), kuriame jis nurodo, jog lankstinuką užpildžiusių asmenų duomenų jis netvarko, lankstinukas buvo adresuotas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Nors pačiame lankstinuke buvo parašyta jį siųsti Vyriausybei savarankiškai arba grąžinti jį pačiam S.Tomui, kad įteiktų jis, buvęs kandidatas paaiškina, jog jokio kito adreso, Išskyrus Vyriausybės, nurodyta nebuvo. Taigų tų, kurie paskaitę lankstinuką maloniai susigraudino, jog staiga atsiradęs gynėjas neš jų užpildytus prašymus į Vyriausybę, laukia skaudus nusivylimas – šito jis nesiruošė daryti jau iš pat pradžių, pakviesdamas anketas grąžinti, bet nenurodydamas kur. Ak, bet argi tuomet, kai paglosto, pavadina nuskriaustu ir pažada ginti, apie tai galvojame?

Lapkričio 12 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gavo darbo partijos raštą Nr. SD-42, kuriame nurodyta, kad Stanislovas Tomas nėra Darbo partijos narys, rinkimuose dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis.

Nėra tai nėra, bet Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje ir dabar esančioje Stanislovo Tomo anketoje juodu ant balto surašyti paties kandidato atsakymai į anketos klausimą Nr.14 „Kokios partijos, politinės organizacijos narys esate (buvote)?“. Šalia išvardintų Prancūzijos socialistų partijos, Belgijos socialistų partijos „Kitaip“, Kanados Kvebeko bloko ir Jungtinės karalystės Darbo partijos pavadinimų, aiškiai parašyta „Darbo partijos“. Darbo partija parėmė ir buvusio kandidato agitacinę veiklą, kuriai, kaip rodo finansinės ataskaitos, panaudota 10 090 Lt, iš kurių 3865 Lt – nieko neuždirbančio S.Tomo nuosavos lėšos, o likusios – Darbo partijos.

Tai kaip yra iš tikrųjų, ko mes vos neišrinkome į Seimą? Ir kaip palenkiamos balsuoti mūsų vargšės teisybės išsiilgusios sielos? Nesvarbu, kad gyvename informacinių technologijų amžiuje – nepuolame domėtis, kas siekia mūsų palankumo. Užėjo į namus, sustabdė gatvėje, į akis pažiūrėjo, paguodė, užjautė – ir dedam savo kryžiuką kaip beraščiai protėviai...

Ir jokios vilties, deja, kad kas nors pasikeis.