av1031.jpg
2014 m. lapkričio 28 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Apie vaisius ir daržoves
Angelė Sederevičienė,vyr. specialistė ryšiams su visuomene
2012-07-19

Vaisiai ir daržovės – viena pagrindinių žmogaus maisto raciono dalių. Visais metų laikais, o, ypač, atėjus vasarai, vaisių ir daržovių pasiūla vartotojui – smarkiai išauga. Ką ir kaip rinktis ?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI ) direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė teigia, kad ji dažniausiai renkasi Lietuvoje užaugintas daržoves ar vaisius.
Anot specialistės, jau vien tai, kad vaisiai ir daržovės transportuojami ilgą laiką, be abejo, jie bus apruošti augalų apsaugos priemonėmis, kad išsilaikytų švieži visą transportavimo periodą.
Augalų apsaugos priemonių pagrindinę dalį sudaro pesticidai (lot. Pestis-maras, liga+caedo-žudau)- medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek biologinės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos.
Pagal paskirtį pesticidai skirstomi į: herbicidus – skirtus kovai su piktžolėmis, fungicidus – kovai su grybeliais ir pelėsiais, insekticidus – kovai su vabzdžiais, rodenticidus – kovai su graužikais ir kt.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Institute viename produkte atliekant tyrimą, nustatoma iki 300 įvairių pesticidų. Įvertinama, ar dėl augalų apsaugos produktų naudojimo atsirandantys pesticidų likučiai neviršija didžiausių leistinų likučių kiekių (DLK), taip pat, ar nepanaudotos neleistinos priemonės.
Bet kurios medžiagos DLK viršijimas maisto produkte gali būti siejamas su įtaka žmonių sveikatai. Jei daržovės, pavasariniai žalumynai ir kt. užauginta savo sode, ar pas močiutę kaime – galima drąsiai teigti, kad tokiose daržovėse pesticidų nebus panaudota. Tačiau natūralios trąšos be abejo naudojamos. Iš šių trąšų patenka į augalus nitratai.
Vartotojams, be abejo, rekomenduojama naudoti vaisius ir daržoves, išaugintus savo ūkyje. Jei tokios galimybės nėra – patariama vadovautis šiomis nuostatomis: valgyti kuo įvairesnius vaisius ir daržoves, teikiant pirmenybę Lietuvoje užaugintiems.
Kaip aiškina S.Ščeponavičienė, vienas iš pagrindinių vaisių ir daržovių vartojimo tikslų – papildyti savo racioną mikroelementais, vitaminais, skaidulomis. Palyginus Lietuvoje užaugintas tradicines daržoves su egzotiškomis, galima teigti, kad vartojant mums įprastus burokėlius, bulves, kopūstus, morkas, pupeles, kt., nepamirštant ir vaisių, tikrai nenuskriausime savo organizmo.

Palyginimui:

Bulvės 100g : Vit .C- 16,0 mg, Mg- 23 mg, K- 390 mg
Burokėliai 100 g.: Vit. C- 11,4 mg , Mg – 17 mg, K – 197 mg.
Abrikosai 100 g.: Vit. C – 10,5 mg, Mg – 12 mg., K – 268 mg
Ananasai 100 g.: Vit. C 20,6 mg., Mg – 17 mg.,K – 190 mg.

Vaisiai ir uogos sveikos mitybos piramidėje užima vieną iš pagrindinių raciono dalių, uogų rekomenduojama suvalgyti iki 2 stiklinių per dieną.
1997-2007 m. Lietuvoje atliktų faktinės mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir uogų – jų suvartojimo kiekis sumažėjo nuo 173 iki 86,06 g per dieną.

Uogų pasirinkimas ir vartojimas

Geros kokybės uogos tokios, kurios yra sausos, geros formos (tvirtos), būdingos spalvos. Pernokusios uogos gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios uogos būna žalios arba geltonos spalvos (išskyrus geltonuosius serbentus), rūgštaus skonio, todėl perkant geriausiai tokių uogų nesirinkti, nes tai ženklas, kad jos neatitinka kokybės standartų reikalavimų.

Rekomenduojama uogas suvalgyti po pirkimo per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2-3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pasitaikė taip, kad nupirkote nelabai šviežias - suvalgykite jas per pirmąsias 24 valandas. Nupirktas uogas iš karto patikrinkite ar jos nesupelijusios, perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.

Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios jas reiktų laikyti vėsioje vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 oC, spanguolėms nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė 90 – 95 %.

Uogos, augdamos daržuose, miškuose, soduose gali būti paveiktos įvairiausių veiksnių, užterštos patogeniniais mikroorganizmais iš vandens, dirvos ar netgi pačių gyvūnų ar paukščių. Tokie mikroorganizmai kaip Bacillus, Clostridium, Listeria monocytogenes gali „ateiti“ iš dirvos. Parazitai, rotavirusai, hepatitas A, bakterijos Salmonella, E. coli ir kiti mikroorganizmai, kurie nuotekų pagalba patenka į dirvą, taip pat turi didelę įtaką uogų užterštumui. Todėl uogas plauti privalu. Plovimui naudoti geriausiai geriamąjį, tekantį vandenį.
Užšaldymas
Uogos – vasaros gėrybės, tačiau jomis galima mėgautis ir ištisus metus. Šaldytas uogas galime pirkti prekybos centruose, šaldyti savo namuose, nepamirštant jas suvalgyti per 12 mėnesių. Užšaldžius, pabrėžia A. Ščeponavičienė, išsaugoma greitai gendančių vaisių, uogų maistinė vertė ir kokybė, efektyviai slopinamas mikroorganizmų, cheminių ir biocheminių procesų, deguonies, šilumos ir šviesos poveikis. Kad uogos maksimaliai išsaugotų savo natūralią biocheminę sudėtį bei juslines savybes (spalvą, kvapą, skonį), užšaldyti reikia greitai, per keletą minučių, ilgiausiai per 20–30 min. Svarbu, kad užšaldomos uogos būtų geros kokybės.

Koks vaisių-daržovių kiekis suvartojamas?
Įvairius vaisius ir daržoves (geriau šviežius) rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną (bent 400 g).
2007 metais atlikus suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimą, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 86 g vaisių.
Moterys, lyginant su vyrais, daugiau suvartoja šių gėrybių. Nors Lietuvos rinkoje esantis platus vaisių asortimentas gali patenkinti kiekvieno iš mūsų skonį bei poreikį, atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai vaisių vartoja nepakankamai.
Tai byloja ir kita atlikta studija, kuri parodė, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai vaisius valgė 22 kartus per mėnesį. Bent kartą per dieną vaisius valgė 39,7 proc. vyrų ir 44,5 proc. moterų, o populiariausi vaisiai buvo obuoliai, citrusiniai vaisiai, braškės ir bananai.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius.
Dauguma (40 proc.) apklaustųjų žino sveikos mitybos piramidės principą, kad vaisius rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną. Kiek mažiau (29 proc.) respondentų nurodė, kad šias gėrybes rekomenduojama valgyti daugiau nei kelis kartus per dieną, o 5 proc. apklaustųjų nuomone – vieną kartą per dieną.
26 proc. respondentų nežinojo kiek rekomenduojama per dieną suvartoti vaisių. Paaiškėjo, kad apklaustieji labiausiai mėgsta obuolius, bananus, citrusinius vaisius (apelsinus, mandarinus, greipfrutus), persikus, nektarinus, slyvas, kivius, kriaušes. Į klausimą, kur dažniausiai perka vaisius, dauguma (61 proc.) respondentų nurodė prekybos centrą.
Turguje dažniausiai perka vaisius 23 proc., o kitose vietose – 16 proc. respondentų. 78 proc. apklaustųjų pirkdami vaisius kreipia dėmesį į kilmės šalį. Dauguma (97 proc.) respondentų žino apie vaisių naudą sveikatai.

Įtaka
Vaisių vartojimas turi didelės reikšmės mūsų sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 1,7 milijonai mirties atvejų (2,8 proc.) yra susiję su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu. Apskaičiuota, kad šis rizikos veiksnys sąlygoja 14 proc. mirčių nuo skrandžio bei žarnyno vėžio, 11 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos bei 9 proc. mirčių nuo insulto.
Vaisių savybės ir nauda
Vaisiuose yra daug vandens (74,5–89,0 g/100 g), mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų, daugiausia cukrų, skaidulinių medžiagų.
Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis žmogaus organizmui, o skaidulinės medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. Vaisiai taip pat yra puikus vitaminų (A, C, B grupės, folio r. ir kt.), mineralinių (kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.) ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis.

Lyginant su kitais vaisiais, kaip aiškina S. Ščeponavičienė, ypač daug skaidulinių medžiagų yra citrinose, kiviuose, vitamino A – abrikosuose, manguose, o vitamino C – citrusiniuose vaisiuose, kiviuose ir manguose. Vitaminas A užtikrina gerą regėjimą, sveiką odą, augimą. Jis didina organizmo atsparumą ligoms. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų.
Daugiausia kalio yra bananuose, kiviuose, abrikosuose, o geležies – taip pat bananuose, abrikosuose bei citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, citrinose). Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, fermentiniuose procesuose ir kt., o geležis įeina į hemoglobino, kuris perneša deguonį, sudėtį.
Vaisiuose randama eterinių aliejų, suteikiančių skonines savybes, organinių rūgščių, kurios ne tik suteikia skonį, bet ir dalyvauja apykaitos ir virškinimo procesuose. Iš organinių rūgščių žinomos citrinų, obuolių, rūgštynių bei vyno rūgštys. Citrinų rūgšties daugiausia yra citrinose, apelsinuose, mandarinuose, obuolių rūgšties – abrikosuose, slyvose, obuoliuose, rūgštynių – abrikosuose, kriaušėse, persikuose ir kt., o vyno – obuoliuose.
Vaisiuose esančios rauginės medžiagos, veikiamos fermentų, jungiasi su oro deguonimi ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tamsiai rudus arba raudonus junginius. Dėl to perpjauti vaisiai tamsėja.
Vaisiams tam tikrą spalvą suteikia dažančios medžiagos. Chlorofilas šioms gėrybėms suteikia žalią spalvą, karotinoidai – geltoną bei oranžinę spalvą, o flavonoidai – raudoną, avietinę, rožinę, o taip pat geltoną spalvą.
Aromatinės medžiagos suteikia vaisiams kvapą. Ypač daug jų yra citrusiniuose vaisiuose.
Laikymo sąlygos (temperatūra), vartojimo ypatumai
Tinkamos laikymo sąlygos yra vienas iš svarbiausių maisto saugos ir kokybės rodiklių. Vaisius rekomenduojame laikyti sausoje, vėsioje vietoje.
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas, slyvas bei kivius rekomenduojama laikyti –0,5-0°C, abrikosus, persikus, nejautrius šalčiui obuolius –1-0°C, kriaušes –1-0,5°C, apelsinus 1-5°C, mandarinus 4-8°C, ananasus 7-12°C, greipfrutus bei citrinas 10-15°C, o bananus 13-15°C temperatūrose.

Lietuvoje 1997–2007 metais buvo vykdomas „Elaba“ projektas, kurio metu buvo tirti trumpai laikomų vaisių ir uogų natūralūs masės nuostoliai. Nustatyta, kad didžiausia natūralia masės netektimi per parą išsiskiria bananų (1,0 proc.) ir ananasų (0,80 proc.) vaisiai. Trumpai laikant saugyklose, mažiausiai masės netenka obuoliai, jų natūrali masės netektis siekia vos 0,08 proc. per parą.
Specialistė S. Ščeponavičienė vartotojus perspėja, kad vaisius derėtų laikyti atskirai nuo daržovių. Iš nokstančių vaisių skiriasi etileno dujos, dėl to sutrumpėja daržovių laikymo laikas.
Neplauti vaisiai gali būti patogeninių mikroorganizmų šaltinis. Todėl prieš vartojimą nuplaukite vaisius tekančiu geriamuoju vandeniu, pašalinkite pažeistas vietas, nes jose gali kauptis mikroorganizmai. Tvarkant vaisius venkite kryžminės taršos: naudokite atskiras pjaustymo lenteles, įrankius žaliai mėsai, žuviai, vaisiams, po panaudojimo juos kruopščiai nuplaukite, termiškai neapdorotą maistą patariame laikyti atskirai nuo vaisių.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

Komentarų skaičius

2013-11-05 13:22:45
Gaidys, o ne informacija :D
 1-1