Paskutinėmis gegužės dienomis Kaišiadorių kūno kultūros ir sporto treneris Saulius Jankauskas vėl susitiko su jo išsiilgusiais auklėtiniais. Tiesą sakant, „susitiko“ – gal ne visai taiklus žodis, nes bendravimas su daugeliu nebuvo nutrūkęs. Tik šįsyk - jau susitiko kaip treneris, po ilgos pertraukos, kai praėjusių metų lapkričio 5 d. po ilgų moralinio ir psichologinio spaudimo metų jaunam ir perspektyviam žmogui centro direktorius Jonas Žižliauskas parodė duris.

Tai, kad S.Jankauskas vėl treniruoja jaunuosius futbolininkus, anaiptol nereiškia, jog pačių įvairiausių kovos būdų nesibodėjęs Sporto centro vadovas atitoko – tiesiog Jonas Žižliauskas yra priverstas vykdyti šių metų gegužės 18 dienos Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimą, kurio vienas punktas nedviprasmiškai teigia: „sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ir dėl Sauliaus Jankausko grąžinimo į darbą – Kaišiadorių kūno kultūros ir sporto centro trenerio pareigas – vykdyti nedelsiant“.

Apjuodinti nepavyko

Savivaldybės tarybos Švietimo komitete (pirmininkas R.Kubiakas), kuris kartu su savivaldybės administracija iki šiol vangiai ir be akivaizdaus noro mėgina nagrinėti (tiksliau – mėgina imituoti nagrinėjimą, visokiais būdais „tempdami“ laiką) mušęsis į krūtinę, jog neatleisti iš darbo S.Jankausko negali, nes to, esą, reikalauja įstatymai, kuriuos privalu vykdyti, Sporto centro direktorius J.Žižliauskas, matyt, ir pats suabejojo savo argumentais. Teisme proceso metu jau buvo mėginama įrodyti, kad treneris iš darbo atleistas ne tik dėl netinkamos kvalifikacijos, bet ir netinkamo elgesio, ką įrodyti ir buvo J.Žižliausko pasitelkti liudytojai – tiesioginiai pavaldiniai treneriai I.Ladygienė, V. Globys, G. Kandratavičius, J. Žižliausko pavaduotojas ūkio reikalams K. Dranginis, sekretorė V.Kupčiūnienė ir buvusi Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotoja, dabar – savivaldybės švietimo skyriaus vyr. specialistė E.Navickienė (paradoksas – būtent ši institucija vaidina vieną iš pagrindinių vaidmenų padėties Kūno kultūros ir sporto centre tyrime...). Tačiau apjuodinti savivaldybės Kultūros premijos laureato, sėkmingai dirbančio dar dviejose įstaigose ir gražiai bendraujančio su jų bei kitų organizacijų, su kuriomis vykdo bendrus projektus, žmonėmis - Sauliaus Jankausko, nepavyko. „Atsižvelgiant į ieškovui Sauliui Jankauskui atsakovo Kaišiadorių kūno kultūros ir sporto centro įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, konstatuotina, jog atsakovas S.Jankauską iš trenerio pareigų atleido savo iniciatyva dėl vienos priežasties – darbuotojo kvalifikacijos. Nors atsakovas atsiliepimuose į ieškinį nurodė dar vieną priežastį – S.Jankausko elgesį darbe, (...) tačiau ieškovas apie šią priežastį nebuvo įspėtas, todėl (...) tai kaip darbo sutarties nutraukimo priežastis nesvarstytina“, - konstatavo Teismas, galimai, kai ką išgelbėjęs nuo atsakomybės už melagingus parodymus...

Priminė įstaigos pobūdį

Ne kartą J.Žižliausko dėstomus argumentus, jog Centro treneriams privalus ne tik pedagoginis, bet ir sportinis išsilavinimas, dar savivaldybės tarybos Švietimo komiteto posėdžiuose neigė ne tik šio komiteto nariai V.Silvanavičius, M.Nasevičius, bet ir jų kolega Švietimo ir mokslo ministro padėjėjas Albertas Lakštauskas. Deja, ministerijos atstovo nuomonė ir kompetencija nepasirodė reikšminga nei pačiam komiteto pirmininkui, nei Švietimo skyriaus specialistams, nei, pagaliau, tuo metu administracijai vadovavusiam Česlovui Nevierai, kuris aktyviai dalyvavo padėties Kūno kultūros ir sporto centre tyrime („aktyviai dalyvavo“ šiuo atveju nereiškia, kad aktyviai ir operatyviai tyrė). Šiam kontingentui atrodo, buvo svarbesnis J.Žižliausko požiūris. Dar keisčiau: kai viename iš komiteto posėdžių savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovė atsiskaitė, kaip Centre šalinami dar 2010 m. nustatyti trūkumai, kažkaip keistai iš šios informacijos išnyko esminis dalykas – Sporto centro nuostatai, patvirtinti savivaldybės tarybos, neatitinka šiandieninių paties Centro reikalavimų trenerių kvalifikacijai, dėl ko, neva, ir buvo atleistas S.Jankauskas. Kažin kodėl?

O štai ką konstatavo Teismas: „Pagal ieškovo S.Jankausko priėmimo į darbą metu galiojusius Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus patvirtintus nuostatus, treneriu/treneriu-sporto mokytoju, galėjo dirbti asmenys, turintys aukštąjį pedagoginį išsilavinimą arba nustatyta tvarka išduotą licenziją. Direktoriaus 2011-09-26 m. įsakymu buvo patvirtintas Trenerio pareigybės aprašymas, keliantis aukštesnius reikalavimus treneriui, pagal kurio 3.1 p. trenerio pareigas einantis darbuotojas privalo turėti sporto krypties aukštąjį išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą. Tačiau Centro nuostatai, patvirtinti savivaldybės tarybos 2006- 05-25 sprendimu, iki šiol nepakeisti, jų 37.1 p. tebeliko trenerių pareiga turėti aukštąjį pedagoginį išsilavinimą (...).

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, Kūno kultūros ir sporto centras yra biudžetinė papildomo mokymo ir neformaliojo švietimo įstaiga. (...) Centras nepateikė Teismui nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis iš esmės yra sporto mokymo įstaiga.(...). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Sauliaus Jankausko atveju taikytinos Kūno kultūros ir sporto įstatymo 16-18 str. nuostatos, skirtos kūno kultūrai ir sportui švietimo įstaigose. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 18 str. 3 d. nurodyta, jog kvalifikacinius reikalavimus dirbti šio įstatymo 16 ir 17 str. nurodytose švietimo įstaigose nustato Švietimo įstatymas. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 18 str. 3 d. taikytina visoms švietimo įstaigoms (...) Švietimo įstatymo 48 str. yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, kurie turi teisę dirbti mokytojais. (...) Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog S.Jankausko atveju norint dirbti futbolo treneriu atleidimo iš darbo metu buvusiomis sąlygomis pagal neformaliojo vaikų švietimo programą, pakanka turėti įgytą aukštąjį išsilavinimą ir mokytojo kvalifikaciją.“

Niekam ne paslaptis, jog šią kvalifikaciją S.Jankauskas turi – tą liudija dar 2005 m. VPU gautas matematikos ir informatikos mokslų bakalauro diplomas, be to, treneris 4 metus studijavo Lietuvos kūno kultūros akademijos sporto technologijų ir turizmo fakultete treniravimo sistemos studijų programą, apie ką liudija Akademijos išduota pažyma.

Teismas konstatuoja: „Atsižvelgus į visas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog S.Jankauskas jo atleidimo iš darbo metu atitiko teisės aktų Kaišiadorių kūno kultūros ir sporto centro futbolo treneriui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, todėl Centro direktoriaus įsakymas dėl S.Jankausko atleidimo iš darbo yra nepagrįstas ir neteisėtas“.

Ar teisėta profsąjunga, sprendžia ne J.Žižliauskas

Kaišiadorių kūno kultūros ir sporto centras tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neneigė, jog žinojo, kad centre yra įsteigta profesinė sąjunga, treneris S.Jankauskas išrinktas jos iždininku. Žinojo, tačiau leido sau nutarti, jog profesinė sąjunga neteisėta – taip buvo patogiau nepaisyti įstatymų, reglamentuojančių, jog, norėdamas atleisti profesinės sąjungos narį, vadovas pirmiausiai turi kreiptis į profsąjungą.

Teismas ištyrė situaciją ir iš rašytinių dokumentų nustatė, jog apie profsąjungos įsteigimą Centro direktorius raštu buvo informuotas 2011 m. spalio 12 d., apie tai, kad S.Jankauskas išrinktas iždininku – lapkričio 2 d. Tačiau J.Žižliauskui šie faktai nesutrukdė lapkričio 5 d. atleisti trenerį iš darbo.

Teismo nutartyje aiškiai pabrėžiama, jog „profesinės sąjungos įsteigimo teisėtumo klausimą sprendžia ne darbdavys – įstaiga ar organizacija, kurioje įsisteigė profesinė sąjunga, o teismas.“ Taigi dar vienas teisinis argumentas, jog atleidimas iš darbo buvo neteisėtas – „darbo sutartis su Sauliumi Jankausku nutraukta negavus išankstinio profesinės sąjungos sutikimo“.

Taško šiandien dar nededame. Tikėtina, jog Kaišiadorių teismo sprendimą J.Žižliauskas skųs – juk prarasti šioje situacijoje jau nebėra ko. Kaip bebūtų, ir kaip toliau besivystytų ši istorija, džiugu, jog po pusmečio skleistų gandų, neva Kaišiadoryse lengvai laimėsi bylą, jei sėdėjai su teisėjais už vieno stalo ar kažkur sportavai, subliūško. Tad atsirado daugiau pasitikėjimo vietiniu teismu, kas labai svarbu daugeliui – juk ne vieną skriaudžia daugiau ar mažiau įtakingas darbdavys.

Kai esi vienas – savo tiesas įrodinėti sunku. Ir ne tik morališkai. Bepigu vadovams, kurie už teisines paslaugas gali atsiskaityti iš įstaigos biudžeto, eiliniam piliečiui sukrapštyti pinigų advokatams nėra paprasta.

Šioje istorijoje daug reikšmės turėjo Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, todėl kitame „Atspindžių“ numeryje – jos vadovo, savivaldybės tarybos nario Vytauto Silvanavičiaus komentarai.