Seimas, pažeisdamas parlamentarų mažumos teises ir neatsižvelgdamas į jos siūlymus sudaryti Seimo laikinąją komisiją, tirsiančią įvykius Garliavoje, virto nomenklatūrine despotija, mano Seimo narių grupės "Už teisingumą Lietuvoje" atstovas Gintaras Songaila.

"Buvo surinkti 47 Seimo narių parašai dėl nutarimo projekto specialiai komisijai sudaryti įtraukimo į darbotvarkę. Pagal Seimo statutą tai reiškia, kad klausimas turi būti privalomai įtrauktas į darbotvarkę. Tačiau ne pirmą sykį Seimo daugumos balsavimu pažeidžiama privalomoji Seimo statuto norma", - penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė jis.

G. Songaila pažymėjo, jog Seimas mažumos narių siūlymus ignoravo dukart - po kovo 22 d. įvykių jiems norėjus surengti diskusiją ir dabar.

"Dabar antras atvejis, kai po tikrai šokiruojančių įvykių nesiteikiama jų tirti. Vėl mes matome teisinį nihilizmą. Kalbame apie teisingumą, bet šiuo atveju yra grubiai pažeidžiamos Seimo narių konstitucinės teisės, nes Seimo statutas numato tokias teises, kad dauguma negali atimti tų teisių iš mažumos. Seimo veikloje yra antikonstitucinių elementų. Ir Etikos ir procedūrų komisija tam pasitarnauja, nes yra ne vieną kartą priėmusi sprendimą esą Seimo dauguma turi tokią teisę", - teigė jis.

G. Songaila ragino užduoti sau klausimą, ar tikrai Seimo narių dauguma gali viską nuspręsti, ar, pavyzdžiui, gali nepatvirtinti opozicijos darbotvarkės?

"Jeigu viską galima Seimo dauguma išbraukti, išimti, atmesti, tai tada ir statutas nereikalingas. Kam tada jis, jeigu kiekvienu atveju Seimo dauguma gali nuspręsti kitaip?", - klausė jis.

Parlamentaro teigimu, dabar Seime susidariusią situaciją galima įvardinti kaip nomenklatūrinę despotiją, nes laikinosios komisijos sudarymo Garliavos įvykiams ištirti atveju buvo jaučiamas spaudimas frakcijose šiam siūlymui nepritarti.

"Manau, kad pats faktas, kaip Seime vyksta svarstymai, pasirenkami prioritetai, procedūros, ta padėtis yra ne mažiau klaiki negu patys Garliavos įvykiai (...) Dabartinę situaciją aš įvardinčiau nomenklatūrine despotija. Su tuo susidūrėme labai konkrečiai, kai rinkome parašus dėl įtraukimo į darbotvarkę ir kaip stebėjome, kad visų frakcijų - tiek opozicinių, tiek pozicinių - vadovybės spaudė Seimo narius, kad jie nepasirašinėtų (...) Dėl nežinomų mums priežasčių atkakliai nenorima to tyrimo atlikti", - pabrėžė jis.

Kitas Seimo narių grupės "Už teisingumą Lietuvoje" atstovas Rytas Kupčinskas spaudos konferencijoje sakė, jog parlamentarai, balsuodami prieš laikinosios komisijos sudarymą, parodo nenorą ginti žmogaus teisių ir išsiaiškinti tikrąją tiesą.

"Seimo narių dalis, balsuodama trečią kartą prieš siūlymą sukurti laikinąją komisiją gegužės 17 d. įvykiams Garliavoje ištirti, demonstruoja aiškų nenorą ginti žmogaus teisių ir objektyviai išsiaiškinti šio įvykio visas aplinkybes", - sakė R. Kupčinskas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį, Seimui grąžinus iniciatoriams tobulinti nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma sudaryti Seimo laikinąją komisiją, tirsiančią įvykius Garliavoje, patobulintas nutarimo projektas vėl buvo įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate, tačiau jo įtraukimui į darbotvarkę nebuvo pritarta.

Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymą neįtraukti į darbotvarkę Seimo nutarimo projekto dėl Garliavos įvykių parėmė 54 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 21.

Nutarimo projekte, kurį Mišrios Seimo narių grupės vardu įregistravo Seimo narys G. Songaila, siūloma sudaryti Seimo laikinąją komisiją, kuri tirtų šių metų kovo 22 dienos Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo vykdymo Garliavoje aplinkybes.

Siūloma įpareigoti komisiją išsiaiškinti šiuos dalykus: kokius sankcionuotus veiksmus atliko valstybės institucijos vykdydamos teismo sprendimą; ar pareigūnai bei samdytas advokatas naudojo jėgą, psichologinį ir fizinį smurtą bei specialiąsias priemones prieš vaiką ir jo šeimą, taip pat verždamiesi į būstą, o jei naudojo, tai ar tokie veiksmai buvo sankcionuoti ir teisėti.

Jeigu Seimas pritartų, komisija aiškintųsi, ar buvo paisoma teisės aktuose numatytų reikalavimų vykdant teismo nutarimą ir naudojant prievartą bei specialiąsias priemones pareigūnų nurodymų nevykdančių ar kitų asmenų atžvilgiu; ar buvo valstybės vėliavos išniekinimo atvejis; ar valstybės institucijos ir pareigūnai galimai pažeidė konstitucinį teisėjo neliečiamybės principą.

Siūloma, kad komisija iki birželio 25 d. pateiktų Seimui išvadas ir pasiūlymus, susijusius su pateiktais klausimais bei teisės aktų poreikiu, numatant teisingumo vykdymo, vaikų teisių apsaugos, žmogaus teisių apsaugos tobulinimą.