Sako, jei gali nerašyti, geriau nerašyk, jei gali patylėti – geriau patylėk. Bet po to, ką teko patirti, vėl nebegaliu tylėti, nes 2011-uosius palydėjau su didele gėla.... Širdyje laidojau vos įsižiebusią viltį, kad pagaliau mūsų rajone kažkas pajudėjo į priekį, šviesos link.

Mane - ir kaip žmogų, ir kaip profesinio susivienijimo pirmininkę, skaudžiai palietė savivaldybės administracijos direktorės Ligitos Pūrienės, nepradirbusios nė metų, atsistatydinimas. O juk ji buvo pirmoji savivaldybėje sutikta moteris, kuri pradėjo kalbėti suprantamai, mąstė realiai, su interesantais elgėsi pagarbiai, atsakydavo konkrečiai, aiškiai, moraliai...

Teatleidžia man buvusi direktorė, kad savo pamąstymus pradėjau nuo to, nepykstu, kad neatsiliepė į keletą mano skambučių, bet labai gerbiu ir jos atsistatydinimą, ir viešą pareiškimą, nenorėjimą „suaugti“ su kasdienine melo atmosfera. Manau, rajonui buvusios direktorės dar labai prireiks. O kol kas – vieša paslaptis, kad rajonui vadovauja vienas menamas „šeimininkas“ ir jo aplinkos statytiniai, iš kurių galvų seniai „išoperuoti“ moralė, atsakomybė prieš žmones. Bet juk tai – neamžina. Sako, jog prieš pabaigą „šeimininkai“ būna labai aršūs...

 Vėl ėmiausi plunksnos dėl tos priežasties, kad šie metai, priskirti Drakonui, daliai švietimiečių prasidėjo tikrai drakoniškai. O juk iki šiol apie 15 metų jau neturėjome bėdų dėl ne laiku išmokamų atlyginimų.

Nustebino tai, kad pagal iš anksčiau susiklosčiusias šiokias tokias „tradicijas“ A.Brazausko gimnazijos darbuotojai atlygimus už praėjusį mėnesį tebegauna paskutiniai. Mat vadovybė aiškina, jog reikia laiko, kad skubėdami dirbti, nepridarytų skaičiavimo klaidų (tikime...).

Tačiau visas įdomumas prasidėjo šių metų sausio 9-ąją, kai mano kolegos – A.Brazausko gimnazijos bendradarbiai, savo sąskaitose nerado atlyginimo už gruodžio mėnesį. Iš viršininkų pusės – tyla. 10 dieną – tyla. Paklausti nėra ko, nes gimnazijos direktorius kažkur tobulinasi. Tad eilinį kartą teko kreiptis į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Č.Nevierą.

Situaciją pradėjome aiškintis telefonu, iš gautų atsakymų pradėjo aiškėti mintis, neva, ministerijoje pasikeitė lėšų pervedimo metodika ir terminai. Pokalbio metu pastebėjau, jog Č.Neviera nuoširdžiai susidomėjo situacija.

Susirašinėjant ir besikalbant su įvairaus rango pareigūnais, ėmė formuotis klausimas: nejaugi savivaldybės aparate nėra žmogaus, kuriam būtų privalu žinoti, jog nuo 2012 metų keičiasi mūsų kasdienybei tokie svarbūs dalykai, liečiantys kolektyvinius tarpusavio susitarimus, saugią aplinką, tiesos žinojimą?

Jei žinojo, tai kas tie asmenys, kuriems tiesiogiai priklausė informuoti apie būsimus pasikeitimus, kas turėjo perspėti, kad žmonės galėtų planuoti išlaidas, juk kai kurie turi įsipareigojimų bankams, reikia mokėti mokesčius...

Sakoma, jog sotus alkano neužjaučia. Taip atsitiko ir su mokytojais, laiku negavusiais atlyginimo. Užuojautą jiems savivaldybėje rasti sunku – juk šios įstaigos darbuotojai jau pernai gavo atlyginimus už gruodžio mėnesį. Prieš šventes. O gal – ir ne tik atlyginimus, kas žino...

Nutariau rimtai pasidomėti – visgi kuris savivaldybės darbuotojas privalėjo žinoti ir informuoti pedagogus, jog atlyginimų mokėjimo tvarka keičiasi. Ir pasklido jau gerai pažįstamas seno raugo kvapas... neva, jeigu mums priklausantys pinigai į savivaldybės biudžetą įplauks sausio 11, tai, geriausiu atveju, atlyginimus gausime rytojaus dieną, o jei įplauks sausio 12, tai algų sulauksime tik 16 d., nes dar reikia juos paskirstyti, o tas, kas skirsto, vyksta į seminarą dar pasimokyti...

Viską metusi vėl beldžiuosi į administracijos direktoriaus Č.Nevieros duris, aiškinu, kodėl aš ir vėl čia. Pavaduotojas ima telefoną ir vieną po kito renka numerius, ieškodamas atsakymo į mano konkretų klausimą – kada mūsų mokytojai gaus likusią atlyginimo už gruodžio mėnesio dalį, ar tiesa, jog tik kitą savaitę. Besikalbant apie tai, kodėl būtent metu, kai mokytojai brandina dviejų valandų įspėjamojo streiko planus, taip neatsakingai elgiamasi, atsidarė kabineto durys ir jose pasirodžiusi Švietimo skyriaus darbuotoja L.Džemedžionienė suskubo man aiškinti tai, ką jau pati per tris dienas buvau spėjusi sužinoti. Beje, ši neaiški informacija profsąjungos pirmininkės A.Jagminienės rūpesčiu jau nuo sausio 9 dienos puikuojasi ir V.Giržado progimnazijos skelbimų lentoje (teko girdėti, kad analogišką elektroninį laišką buvo gavęs ir A.Brazausko gimnazijos direktorius...). Tad p. L.Džemedžionienei beliko pasakyti, jog visa šita aš gerai žinau, po ko buvau jos apkaltinta, kad be reikalo vaikščioju ir trukdau gerbiamo pavaduotojo laiką.

 Ką bepridursi – vaikščiojau ir, kol gyva, vaikščiosiu kur norėsiu. Tik, ateityje, manau, eisiu pas tuos, kurie nerėkauja, neįžeidinėja, stengiasi savo darbą dirbti gerai, kurie supranta, kad už jų laiku padarytų darbų ir sprendimų stovi gyvi žmonės, kad kiekvienas laiku ir sąžiningai atliktas darbas kuria saugią ir skaidrią visų mūsų aplinką.

 Eidama iš savivaldybės (jau trečią kartą!) po nelengvos darbo dienos, taip ir nesužinojusi, kada gausime mums priklausančią atlyginimo dalį, dėliojau įvairias mintis: kodėl mūsų mielos Švietimo skyriaus ponios nepasirūpino tiksliai ir laiku informuoti, kada dalis jų vadovaujamų žmonių gaus teisėtą atlygį už savo nelengvą darbą. Gal galvoja, kad šiandieninis taip vadinamas „žinių amžius“ Kaišiadoryse apsieis ir sugebėjimo bei kompetencijos gauti ir skleisti gyvybiškai svarbią informaciją?

Šiuo atveju galiu tik atgal grąžinti dažnai mokytojų adresu sakomą frazę: reikia žinoti įstatymus. Reikia. Bet reikia visiems. Reikia ne tik žinoti, bet ir vykdyti.

 P.S. Atsiprašau kolegų, o ypač profesinės sąjungos narių, kad kartu su naujaisiais metais mus pasivijo jau seniai pamirštos bėdos, kad vėl būsime įtraukti į jau spėtą pamiršti kovą dėl laiku mokamų atlyginimų. Šiandien, kai skaitote šį straipsnį, atlyginimus, žinau, jau esate gavę. Noriu pridurti, kad mokytojai, kaip ir visi žmonės, puikiai supranta, jog gali vykti pokyčiai, atsitikti vienokių ar kitokių nesklandumų, tačiau apie tai norime ir turime būti informuoti. Kad taip nebuvo padaryta – manau, taip – didelis Švietimo skyriaus darbo brokas. Antra vertus, savivaldybė jau daug metų neatiduoda mokykloms senos skolos, tad kiekvienų metų sausio mėnesį esame užprogramuoti panašiems atsitikimams.