av1031.jpg
2014 m. lapkričio 1 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

Net jei ignoruotume avarijos galimybę

2011-11-18

 Branduolinės energetikos specialistai šios technologijos taikymo galimybes vertina optimistiškai ir skelbia, kad įvykusios atominės elektrinės katastrofos branduolinės energijos tyrimams pateikia vis naujų faktų, taigi su patirtimi ši technologija taps vis saugesnė. Kitaip sakant, su kiekviena atominės elektrinės avarija branduolinės energijos valdymo ir kontrolės technika tampa vis patikimesnė. Šios srities specialistai pripažįsta, kad kol kas grėsmę atominių elektrinių saugumui kelia šiandieninių technologijų netobulumas, o taip pat ir žmogiškasis faktorius, kurį aiškiai apibrėžti ir įvertinti yra sudėtinga. Tačiau - specialistai ramina - dar viena kita avarija, pateiksianti daugiau informacijos, ir katastrofos galimybė ateičiai ženkliai sumažės. Bent ta dalimi, kuri priklauso nuo pačios technologijos… Taigi tarkime, kad jau įvykusių katastrofų aukos nebuvo beprasmės - jų dėka branduolinės technologijos tyrimai ir patobulinimai hipotetiškai gali užtikrinti saugų atominės energijos eksploatavimą, tikėkime, kad gamta nepateiks daugiau staigmenų, o žmonija gyvens taikiai ir branduolinės jėgainės niekada netaps piktadarių taikiniais, o taip pat įsivaizduokime, kad atominės elektrinės valdymo ir kontrolės mechanizmus prižiūri šimtu procentų tikslūs, neklystantys darbuotojai. Žinoma, tokios situacijos projekcijai net branduolinės energetikos specialistai jokiu būdu nepritartų, nes jie mokslininkai, o ne fantastai. Tačiau leiskime sau nors trumpam teoriškai ignoruoti avarijos galimybę ir pasvarstykime, ar to pakaktų, kad branduolinę energetiką būtų galima vadinti saugia ir švaria?

Urano kasyba ir sodrinimas

 Branduolinės energetikos šalininkai teigia, kad, palyginti su kitais energijos gavimo būdais, atominėms elektrinėms reikalingas nedidelis kiekis iškastinio kuro, tačiau taip neatrodo, jeigu į jo gavybą pažvelgsime nuo pat pradžios. Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros duomenimis, norint aprūpinti branduoliniu kuru vieną vidutinės galios reaktorių, per metus reikia iškasti apie 50 tūkst. tonų urano rūdos. Išgaunant uraną, apie 96 proc. rūdos tampa radioaktyviomis atliekomis. Praturtinant uraną taip pat lieka daug nuskurdinto urano. Taigi tik labai maža dalis iš iškastos žaliavos tampa atominėse elektrinėse naudojamu kuru, o visa likusi medžiaga - pavojingomis atliekomis.

 Gamtinis uranas išgaunamas keleriopai. Daugiausia urano iškasama tradicinėse kasyklose bei išplovimo metodu. Tradicinėse kasyklose rūda išgaunama iš uolienos. Iškasta urano rūda paprastai būna apdorojama sieros rūgštimi, kad uranas atsiskirtų nuo jos. Po to uranas sodrinamas keliais tirpikliais ir nusodinamas amoniaku. Taip gaunamas urano koncentratas.

 Naudojant išplovimo metodą grunte išgręžiami gręžiniai, kuriais cirkuliuoja rūgšties arba šarminis tirpalas. Urano mineralai ištirpsta cirkuliuojančiame tirpale, iš kurio uranas išgaunamas urano sodrinimo gamykloje, esančioje žemės paviršiuje, naudojant kitus chemikalus.

Uraną išgaunantys darbininkai aukoja savo sveikatą bei žemę dažniausiai trečiojo pasaulio šalyse. Gerai žinomas pavyzdys, kai nevyriausybinių organizacijų atlikti tyrimai patvirtino, kad viena Prancūzijos kompanija urano gavybos metu stipriai radioaktyviomis medžiagomis užteršė geriamą požeminį vandenį Nigeryje. Pagrindiniai urano klodai pasaulyje glūdi Kazachstane, Rusijoje, Australijoje, Kanadoje, dalis urano išgaunama Nigeryje, Namibijoje, taip pat JAV ir Uzbekistane.

 Urano gavybos metu žmonės gali būti paveikti sveikatai pavojingos radiacijos dozės kasimo, transportavimo, apdirbimo, naudojimo metu. Urano kasybos rizika neigiamai paveikti sveikatą susijusi su urano rūdos radiacija bei iš rūdos išsiskiriančiomis radono dujomis, didelė grėsmė aplinkai (dirvožemiui, vandeniui ir, apskritai, biosferai) taip pat kyla urano išgavimo, praturtinimo ir kuro elementų paruošimo etapuose, naudojant pavojingas chemines medžiagas.

Radioaktyvių atliekų saugojimo klausimas

 Branduolinio kuro žaliavų kasybos ir sodrinimo, kuro deginimo reaktoriuje, jo perdirbimo bei reaktoriaus sustabdymo metu susidaro radioaktyvios atliekos, kurios yra pavojingos ir privalo būti saugiai palaidotos. Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros duomenimis iš viso pasaulyje per vienerius metus branduolinėse elektrinėse susidaro apie 200 tūkst. m3 mažo ir vidutinio aktyvumo ir apie 10 tūkst. m3 didelio aktyvumo atliekų.

 Labai radioaktyviomis atliekomis laikomos tokios atliekos, kurias būtina ne tik ekranuoti, bet ir aušinti (šiluma išsiskiria vykstant branduolių virsmams - radioaktyviajam skilimui). Didžiausias jų kiekis susidaro po branduolinio kuro panaudojimo, o taip pat jį perdirbant (išskiriant uraną ir plutonį). Vien tik Europos Sąjungos šalių atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro per metus pagamina apie 3600 tonų. Šiose branduolinėse atliekose esantis radioaktyvusis plutonis iki žmogui nepavojingo lygio suskyla tik per 240 tūkstančių (!) metų.

 Branduolinio kuro atliekų saugojimo problema kol kas neišspręsta. Per visą branduolinės energetikos tyrimų laikotarpį nei mokslui, nei pramonei nepavyko rasti saugesnio ir pigesnio būdo atominėms atliekoms tvarkyti, kaip kad laidoti jas požeminiuose sarkofaguose. Ne vienas toks bandymas pasirodė nesėkmingas. Dėl netinkamų geologinių, hidrogeologinių (kurių neįmanoma iš anksto numatyti) ir kitų aplinkos sąlygų bei netobulų inžinerinių sprendimų radiacijos tarša iš saugyklų patenka į aplinką. Taip pat žmonija dar nėra atradusi medžiagos radioaktyvių atliekų talpoms, kuri išsilaikytų nesuirusi per visą pavojingų medžiagų aktyvumo laikotarpį.

 Branduolinės energetikos pramonė sukūrė Europos suslėgto vandens reaktorių (EPR), kuris 1995 m. pripažintas kaip naujas standartinis reaktorių modelis. Skaičiuojama, kad šio reaktoriaus galios išnaudojimo koeficientas per 60 eksploatavimo metų sieks 92 proc. Taigi branduolinis kuras dėl šios technologijos bus naudojamas efektyviau. Tačiau tyrimai parodė, kad naujo tipo reaktoriuose susidarys ir „naujo tipo” radioaktyvios atliekos, kurios bus kelis kartus kenksmingesnės ir pavojingesnės, todėl jų saugojimas ir laidojimas taps dar sudėtingesnis.

 Radiacinės saugos centras informuoja, kad pagrindinis radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tikslas - tvarkyti radioaktyviąsias atliekas taip, kad dabar ir ateityje būtų apsaugotas žmogus, visuomenė ir aplinka nuo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Tačiau dabartinės branduolinės energijos technologijos vis dar neleidžia įgyvendinti darnaus vystymosi principo.Vargu, ar branduolinės energijos pramonė sugebės užtikrinti švarią ateitį. Už atominių elektrinių „pigią” energiją labai brangiai sumokės ateinančios kartos, kurioms reikės rūpintis elektrinių uždarymu ir branduolinių atliekų saugojimu ne vieną tūkstantį metų.
O kur saugosime Lietuvos atominių elektrinių radioaktyvias atliekas? Nuo Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo pradžios iki 1999 m. panaudotas branduolinis kuras buvo laikomas reaktorių patalpose įrengtuose vandens baseinuose, o nuo 1999 m. iš baseinų jis talpinamas į plieninius ir gelžbetoninius konteinerius laikinam saugojimui. Juose panaudotas kuras gali būti saugiai laikomas 50-60 metų, kol konteineriai patys ima skleisti radiaciją ir tampa papildomais pavojingų saugotinų atliekų šaltiniais. Štai tiek laiko turime atrasti tinkamiausią panaudoto kuro laidojimo būdą: atlikti tinkamiausios kapinynui vietovės paieškas, geologinius bei kitokius aplinkos sąlygų tyrimus, įrengti saugų giluminį kapinyną. Bet ar tokį kapinyną, apskritai, įmanoma įrengti 240 tūkstančių metų? Išmontuojant branduolinius reaktorius susidarys dar daugiau ilgaamžių atliekų (pvz., reaktorių valdymo strypai) ir panaudotas grafitas, kuriame gausu ilgaamžių radionuklidų. Visas šias radioaktyviąsias atliekas taip pat teks laidoti žemės gelmėse. Kas norės šalia savo gyvenvietės turėti tokią „lobių skrynią”?

 Dar neturint sprendimo šioms akivaizdžioms ir neatidėliotinoms mūsų šalies branduolinės energetikos problemoms entuziastingai planuojama statyti naują atominę elektrinę, kurios radioaktyviųjų atliekų saugojimas kels tuos pačius neatsakytus klausimus.

Mažos kainos ir energetinės nepriklausomybės mitas

 Bet ar poreikis Lietuvoje statyti atominę elektrinę, apskritai, yra pagrįstas objektyviomis priežastimis? Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio nuomone, Lietuva šiandien turi daugiau energetinių pajėgumų, negu jai reikia: „Elektros nusiperkame pigiau negu ją pagaminame. Tikrieji AE statybos tikslai visuomenei nėra žinomi. Manau, kad AE planuojama statyti siekiant grobstyti statyboms skirtus milijardus“.
Nelogiškas ir branduolinės energetikos šalininkų argumentas, esą Visagino AE projektas garantuos Lietuvos energetinę nepriklausomybę. LR Atominės elektrinės įstatyme numatyta, kad daugiau nei pusė planuojamos elektrinės akcijų valdys strateginis investuotojas, kuris, beje, nebus Lietuvos kompanija. Kuras atominei jėgainei taip pat nėra kasamas Lietuvoje, taigi vis tiek teks jį nuolat pirkti iš kitų valstybių. Tarp kitko, branduolinio kuro kainos pastaruoju metu pasaulyje nėra stabilios.

 Kalbos apie energetinę nepriklausomybę ypač stebėtinos atominės elektrinės statybų kaštų kontekste. „Jūs nerasite kitos pasaulyje valstybės, kuri pasišautų statyti atominę elektrinę, kai jos statybai reikia dviejų metinių valstybės biudžetų - teigia R. Braziulis. - Tai prilygsta ubago svajonei turėti auksinę lazdą. Tik ubagas jos niekada neturės, o auksinės AE statybos naštą gudruoliai užkraus ant visų Lietuvos gyventojų pečių. Spekuliacijos energetine nepriklausomybe yra skirtos naiviems žmonėms mulkinti ir pridengti įvairias aferas. Mes ir dabar turime daugiau energetinių pajėgumų, negu mums reikia, ir naujos AE statyba nepriklausomybės nepadidins. Atvirkščiai, Ignalinos AE uždarymui ir naujos AE statyboms reikės dešimčių milijardų litų, dėl to elektros kaina pakils į astronomines aukštumas. O tada galime tapti nepriklausomi tik nuo elektros, nes jos nebeįpirksime ir grįšime į žvakių bei liktarnų gadynę“.

Alternatyva atominei energetikai Lietuvoje

 „Nepaisant visų atominių elektrinių keliamų pavojų, žiauri tiesa yra tokia: tik branduolinė energija gali patenkinti žmonijos ilgalaikius augančios energijos poreikius, saugant aplinką“, - teigia prof. Jonas Grigas. Teiginys nelogiškas net keliais aspektais. Visų pirma, saugant aplinką būtų neracionalu nepaisyti visų atominių elektrinių keliamų pavojų, nes tie pavojai gresia būtent gyvajai aplinkai, o taip pat ir žmogui. Kitas klausimas - žmonijos ilgalaikių augančių energijos poreikių tenkinimas, reiškiantis besaikio vartojimo augimą. Dėl branduolinės (o taip pat ir bet kuriuo kitu būdu pagamintos) energijos užtikrintas nuolatinis vartojimo augimas reiškia gamtos išteklių išsekimą, įtaką klimato kaitai, aplinkos taršą ir pan. Todėl kalbant apie aplinkai švarią ir saugią energetiką neužtenka svarstyti vien tik energijos išteklių ir jos gamybos technologijų klausimus - būtina organizuoti energijos racionalų panaudojimą, o ne besaikio vartojimo poreikių tenkinimą.

 Prof. J. Staniškis šį rugsėjį Kaune vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba” pranešė, kad pasaulio ekonomistai visuotinai pripažįsta, jog laisvos rinkos era baigiasi, o pati kapitalizmo sąvoka tampa nepriimtina, todėl reikalinga nauja reguliuojama rinka, kuria būtų įgyvendintas vartojimas, taupantis išteklius ir darantis mažą poveikį aplinkai.

 Šiais metais Europos Komisija paskelbė, kad verslo plėtros tempams išlikus tokiems patiems, išteklių vartojimo lygis iki 2050 m. padidės tris kartus - bus sunaudota šimtai milijardų tonų mineralų, geležies rūdos, iškastinio kuro ir biomasės, taip pat pastebėta, kad, nesiėmus griežtų priemonių, greitai nebeliks retųjų metalų, reikalingų moderniosioms technologijoms plėtoti. Pranešime pabrėžiama, kad būtent sumažintas visų natūralių išteklių vartojimas bus svarbiausia priemonė, norint išvengti išteklių krizės ir kuriant aplinkai palankesnę ekonomiką. Tuo tarpu galinga ir toksiška branduolinės energijos pramonė su pažadais patenkinti vis augančius vartojimo poreikius šiame kontekste tampa svetimkūniu.
Tad kokia alternatyva atominei energetikai galėtų būti Lietuvoje?

 Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis pateikia tokį atsakymą: „Elektrėnuose už milijardą litų neseniai pastatytas modernus energoblokas, taip pat veikia senieji blokai. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose taip pat veikia šiluminės elektrinės. Nedidelės modernios šiluminės elektrinės yra labai efektyvios, jose gali būti naudojamas ir biokuras. Didelį potencialą turi vėjo energetika, kuri dar yra menkai išvystyta. Jei lėšos būtų skiriamos ne AE statyboms, o vėjo, biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių rūšių plėtojimui, būtų sukurta daugybė darbo vietų, sumažinta aplinkos taršos rizika, o mūsų visapusiška nepriklausomybė tikrai išaugtų“.

 Anot Lietuvos žaliųjų judėjimo nario Andrejaus Gaidamavičiaus, jeigu kiekviena gyvenvietė pasigamintų bent dalį jai reikiamos šilumos ir elektros energijos, galėtume realiai kalbėti apie tikrąją energetinę nepriklausomybę. A. Gaidamavičius prie energetinės nepriklausomybės kūrimo siūlo prisidėti ir kiekvieną gyventoją asmeniškai, turintį galimybes savo poreikiams naudoti vėjo, saulės, geoterminę ar biodujų energiją, o jos perteklių parduoti valstybei. „Lietuvoje jau yra kaimo bendruomenių, kurios turi pasistačiusios mažas jėgaines, - teigia A. Gaidamavičius. - Yra ir pavienių entuziastų, kurie savo įmonę karštu vandeniu visiškai aprūpina, ant stogo išsikeldami saulės kolektorius ir vėjo malūnėlius“.

 „Koncentruotai perteklinę elektrą gaminančios jėgainės neskatina energijos taupymo ir blokuoja kitų, išties lokalių, saugių ir švarių alternatyvų - biomasės, vėjo ir saulės jėgainių statybas” - pastebi Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos pirmininkas Kęstutis Navickas.

 Tad ar tikrai tik branduolinė energija gali patenkinti Lietuvos gyventojų energijos poreikius, saugant aplinką?

 P. S. Ir vis dėlto pagalvokime, kas būtų, jei planuojamoje AE įvyktų avarija. Pirmiausia, Lietuva akimirksniu bankrutuotų ir nustotų egzistavusi kaip valstybė, nes, pavyzdžiui, vien avarijos padarinių likvidavimui Japonija išleis šimtus milijardų litų. Kur tie milijardai Lietuvoje? Antra, tokiu kvailu ir neatsakingu būdu siekdami nepriklausomybės nuo Rusijos, rimtos avarijos atveju kartu su latviais turėtume evakuotis į Sibirą (žinoma, jei Rusija sutiktų mus priimti). Panašu, kad Lietuvoje egzistuoja žmonių rūšis Uranus Idiotus, kuriems neegzistuoja Černobylis ir Fukušima, o sprogus ir Ignalinos AE, jei liktų gyvi, jie kalbėtų tik apie naujos AE statybą, nes, anot tokių žmonių, mes juk neturim kitų alternatyvų…

 

Komentarų skaičius

2011-11-27 19:22:01
prof. J. Gylio mintis: "ABWR reaktorių techniniai parametrai bei jau esanti eksploatacijos patirtis tik dar kartą įrodo, kad ši technologija yra pažangi ir saugi ir tai, ko gero, yra būtent tai, kas kažkam labai nepatinka. Įdomu tai, kad „Rosatom“ atstovai, peikdami ABWR reaktorių, nejučia pamini ir vieną tokio peikimo priežastį „...jie (ABWR reaktoriai) yra labai pigūs“. Reiškia, Visagino AE, kurioje sumontuotas ABWR reaktorius, gamins pigesnę elektrą negu naujosios, šalia Lietuvos sienų statomos atominės elektrinės. Kas tokių atveju išloš, turbūt, klausti neverta."
2011-11-27 19:16:31
paskaityti: http://verslas.delfi.lt/energetics/nuomone-pasirinkta-naujosios-visagino-ae-technologija-itin-saugi.d?id=52176529
2011-11-24 13:14:49
Lietuva yra 750kW ne Europinio daznio elektros perdavimo ziede, kuris eina PER MASKVĄ. Ir iki šiol yra iš ten valdomas - kaip gi kitaip - juk technologijos per vieną naktį neperdarysi. Todėl, jeigu mes statome tokia milžinišką AE ir neintegruojam savo tinklų į europinius, ir nekeičiam savo elektros dažnio, tai reiškia SAVO NORU liekame Maskvos žiedo įtakoje. Taškas. Ką dar reikia komentuoti? Akivaizdu, kad čia jau pasidalinta - keitikliai projektuojami ALytuje, o ne prie baltarusijos ir latvijos sienu - taigi LT LIEKA TSRS statyto žiedo įtakoje - rytai viską reguliuos. Dar reikia aiškinti? Prašom: Europoje toks vienetas kaip 1500MW ar isvis >1000MW yra nepriimtinas, nes jam iškritus, reikės skubiai rezervų įtampai palaikyti, o techniškai tai neįmanoma, todėl kuo didesnės galios AE "statysim", tuo geriau minėtam maskvos žiedui, o europai galim tarti tvirtą ATE! Toliau - ne mūsų valstybės kišenei tokia statyba ir net Europa jau neberemia net atliekų sutvarkymo (ne visus pinigus skyrė). TOliau - kas pirks tą perteklinę energiją, kurios LT nereikia visiškai. Mes ir taip neturime jos kur dėti, o instaliuotų pajėgumų šiai dienai daugiau nei pakanka. ir t.t. Visiškai absurdiška ta AE - kiek mes dar tylėsim?
2011-11-19 11:57:40
Visai pritariu, kad Lietuvai nereikalinga atominė. Yra daug alternatyvių šaltinių. Bet valdžiai tas nerūpi.
2011-11-18 20:47:22
O kas sako , kad rusiškos AE yra gėris? Jums tai japoniškos atgyvenusios gėris. Tiesiog džiaugiatės, kad gražiausioje Lietuvos vietoje iškils dar vienas atominis monstras. Ot būsit laimingi, kai mokėsit po 2 litus už kwh. Monopolija ar rusiška , ar japoniška yra blogis. O kaip Jums patinka, kad 100 000 metų brudą saugos maža ir buvusi graži Lietuva. Po tokių sprendimų kažin ar beliks lietuvių šioj žemėj. Jau dabar masinė evakuacija. O jums svarbu, kad Lietuva būtų nepriklausoma. Tik ar joj liks lietuvių??
2011-11-18 20:39:07
rusiški 2 reaktoriai šalimais - gėris, gi japoniškas - vienos baisybės. Jei rusų reaktoriuose bus avarija, tai, aišku, radijoaktyvios medžiagos sustos prie Lietuvos sienos? Ar rusai ar baltarusiai kada nors atlygins mums nuostolius? Gal rusai statydami nevogs? Vogs, dar gerokai daugiau. O apmokės pirkėjai. Dėl šiandien "pigios" el. energijos bus kaip su dujom: pirksim pigiau, kol turėsim savo konkurencingą energijos gamybos šaltinį. Gaila, bet toks šaltinis, nesurištas su iškastiniu kuru, yra atominis reaktorius. O savo turime ir superkame iš gamintojų po 30 ct/kwh iki virš lito. O kiek kainuotų po paskirstymo? Apie 2 ,5 karto daugiau. Dėl žaliųjų. Ar nepamenate jų sukeltos isterijos dėl Kruonio HAE statybos sustabdymo? Kiek pamenu ir atpažįstu, tai tie patys. O išvadinti vienas kitą idiotais, daug takto ir proto nereikia.
 1-6