Valio! Lietuvos energetika Seimo sprendimu išgelbėta. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, niekada neskęstančio J.Šimėno pastangomis mes jau nebesame energetiškai priklausomi nuo Rusijos. Nuo šiol mes turime naujas energijos rūšis, kurias toliau vystys ir plėtos tiek J.Šimėno šeima, tiek ir jo verslo broliai – vėjininkai, saulininkai, hidroenergetikai ir kiti.
Šiandien Seimas kiek nepagalvojęs priėmė Atsinaujinačios energijos įstatymą. Kiek peripetijų čia buvo, oi oi. Čia ir garsioji “techninė klaida”, kurią taip apmaudžiai įvėlė p.J.Šimėno padėjėja, pasąmonėje leidusi patvenkti Nemuną ir Nerį, nekalbant apie mažesnes, bet ne mažiau vaizdingas, Lietuvos upes. Gražu būtų žiūrėti į Dubysą ar Žeimeną, kai jų srovė pataptų kaskadine. Vandup vaizdingai veržtųsi per galingas elektrinės žiotis. Kartu su lašišų ir kitų retų žuvų paštetu.
O biokuras, kurio gamyba užsiima Komiteto pirmininko sūnus, nebūdamas jam artimu giminaičiu? Pamiršti ir tūkstančiai litų Šimėno rinkiminei kampanijai, kuriuos dosniai skyrė tos pačios atsinaujinačios energijos gamintojai. Na bet čia smulkmenos, pasakysite jūs. Svarbu, kad nuo šiandien mes tapome “žali”, tarša pasibaigė, o ir naftos bei dujų importas taip pat.
Taškus ant “i” man sudėjo spindintis vėjo energetikų lyderio Alvydo Naujėko veidas TV ekrane. Iš džiaugsmo vos kvapą atgaudamas jis pranešė, kad nuo šiol statyti “malūnus” nėra jokių (JOKIŲ) apribojimų. Nėra detaliųjų planų, nėra leidimų, nėra PAV (poveikio aplinkai įvertinimo), nėra sanitarinių normų. Ar kas nors sveikai mąstantis suvokia, kokia Pandoros dėžė čia atverta? Ne? Ir nereikia. Lietuvos žmonių sveikata Seimui nė motais, parodė balsavimas. Visoje Europoje yra sanitarinės normos, o mums tos atgyvenos nereikia. Visoje Europoje būtini vertinimai aplinkai, o mums nereikia. Mes drąsi šalis. Tikrai, tik kad ant galvų sunkiai neužgultų sugadintos nekaltų bendrapiliečių sveikatos ir sugriauti likimai. Tiems, kurie dar turi sąžinės likučius.
Vaizdelis. UABo prievaizdas bėginėja po vienkiemius Šilutės rajone. Susitinka su savininkais (dažnai apie 80 metų amžiaus) ir papasakoja, kad greitai jų laukia rojus. Senoliai, ir taip tam rojui beveik pasiruošę, noriai klauso šių geradėjų. Pastarojo uždavinys – bet kokia kaina iš “pridurko, senio” ištraukti parašą. Kad šis laimina vėjo jėgainės statybą praktiškai virš savo galvos. Tik pažiūrėkite – tą pačią dieną šis vertingas popiergalis atsiduria notarinėje kontoroje, ir nedalyvaujant pasirašiusiajam, yra skubiai legalizuojamas. Kaip galima vadinti šitokius veiksmus? Tik vienu vardu – nusikaltimas. O jei jam dar nėra juridinio apibrėžimo, tegu jis sunkia sąžinės našta gula ant panašių veikėjų galvų.
Bet gi išaušo vaiskus rytas. Seimas, J.Šimėno kurstomas, nutarė, kad nebereikia trukdyti tų žmonių. Iš tiesų, puiki mintis. Naujas įstatymas užtikrina, kad UABų laisvė bus begalinė. Kaip rašė kolega E.Paplauskis “Vėjo naudą UABai gaudo”. Ne žmonės, kurių kiemuose stovi šie “malūnai”.
Ką gi, pasveikinkime Lietuvą. Dar viena afera “prasukta”. Mums panosėje, mielieji. Tad jei jūsų mamos ir tėčiai, dėdės ir tetos gyvena Lietuvos vakaruose, įsidėkite į akis degtukus. Kad matytumėte kiaurą parą.
Mąstančioji (ne tiek godi) Seimo mažuma tikisi, kad prezidentė D.Grybauskaitė tokį įžūlų įstatymą vetuos. To paties tikisi ir Lietuvos gamtosaugininkai.
Gal būt, beskaitydami, jūs pagalvojote, kad gamtosaugininkai prieš vėjo jėgaines? Tada atsiprašau. Tai netiesa, mes visomis keturiomis už. Bet su sanitarinėmis normomis, su poveikio aplinkai vertinimu kiekvienu individualiu atveju. Tiek gamta, tiek mūsų žmonių sveikata vertos daugiau, negu keli tūstančiai litų pelno UABų kišenėse.