Kaišiadorių miestą kertantis geležinkelis turi apsauginę zoną, joje pasodinta ne viena dešimtis medžių. Šalia tvoros ir medžių driekiasi daugiabučių kvartalas, pastatyti garažai. Pavasarį medžiuose lizdus ima sukti kovai, jie teršia aplinką, kelia nemenką triukšmą. Kas metai paukščių kiekis vis didėja, o gyventojų kantrybė mažėja. Jie surinko apie 130 asmenų parašus ir kreipėsi į savivaldybę pagalbos. Dėl paukščių ir virė aistros paskutinėje spaudos konferencijoje. Į ją atėjo Civilinės saugos specialistai R.Kiselys ir V.Jocius, RAAD Kaišiadorių skyriaus inspektorius A.Kukta, Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas V.Karpavičius, savivaldybės ekologas V.Malinauskas. Pasak ekologo, anksčiau paukščiai lesalo rasdavo sąvartynuose, o uždarius 12 sąvartynų, paukščiai patraukė į miestą. “Gyventojai patys kalti – padeda maišelius su atliekomis šalia konteinerių, palieka konteinerius atidarytus. Jei kovai nerastų mieste lesalo, tai jų čia tiek nebūtų”, - sakė ekologas. Pagal dabar ES galiojančius įstatymus, nuo kovo 1 dienos negalima naikinti paukščių lizdų. Bet pas mus dar vėsus oras, paukščiai dar neperi, nėra ką naikinti. Po to, kai leidžiama nuo liepos 1 dienos, jaunikliai jau būna išskridę, vėl tuščias darbas. Yra galimybė kovus užpjudyti plėšriaisiais paukščiais, bet čia iškiltų eilė problemų. Konferencijos dalyviai net pajuokavo, kad reiktų naujo etato.
Trumpam į konferenciją užsukęs administracijos direktorius V.Streikauskas sakė, kad žmonės pripranta prie traukinių keliamo triukšmo, o paukščių keliamas triukšmas – kitoks. Yra dar nemažai kitų problemų sprendžiant šį klausimą. Želdiniai priklauso vienai agentūrai, statiniai – kitai, o žemė yra mūsų savivaldybės. Pasak R.Kiselio, po jų kreipimosi atvykę geležinkeliečių atstovai rado 18 pavojų keliančių medžių. Jie buvo paženklinti, geležinkeliečiai juos išpjaus. A.Kukta tvirtino, kad reiks atsakyti už lizdus ir juose esančius kiaušinius, o R.Kiselio nuomone, - svarbiau žmonių sveikata ir gyventojų turtas.
Aštuoniolika nukirstų medžių problemos neišspręs, nes paukščiai persikels į kitus medžius, o jų yra 98. Aplinkosaugininkai akcentuoja tai, kad nėra metodikos, kaip nustatyti ar išmatuoti paukščių keliamą triukšmą, kokią jie daro įtaką žmonių sveikatai. Net jei pasikeitus įstatymams būtų išpjauti visi medžiai, būtų nepatenkintų gyventojų, nes želdiniai sugeria triukšmą ir kvapus, sklindančius nuo geležinkelio. Visiems apsauginėje zonoje esantiems medžiams išpjauti reiktų apie 130 tūkst. litų, geležinkeliečiai neturi tokių lėšų.
Kol kas nėra problemos sprendimo būdo. Kažkas gali pasikeisti po 2013 metų, kai bus tiesiami bėgiai greitajam traukiniui, bus šalinami medžiai ir statoma apsauginė tvora. Taigi, gyventojai turėtų ieškotis ausų kištukų ir laukti, kol kovai išskris.