av0629.jpg
2014 m. liepos 31 d.
Naujienos Prenumerata Reklama Kontaktai Filmai

"Eurobarometro tyrimas": Europoje vis daugiau žmonių skursta

2010-06-24

Kas šeštas Europos gyventojas nurodė nuolat ieškąs būdų, kaip apmokėti sąskaitas už buitines paslaugas, o trys ketvirtadaliai gyventojų mano, kad pastaraisiais metais skurdo lygis jų šalyje padidėjo. Tai pagrindiniai naujo "Eurobarometro" atlikto socialinio krizės poveikio tyrimo rezultatai, kuriuos šiandien pristatė Europos Komisija.
Šių metų gegužės mėn. atliktas tyrimas yra 2010-ųjų - Europos kovos su skurdu metų - pusiaukelė, pasiekta birželio 17 d. Europos Sąjungos (ES) lyderiams susitarus per ateinantį dešimtmetį padėti išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties 20 mln. europiečių.
"Tyrimo rezultatai patvirtina, kad skurdas yra viena didžiausių problemų Europos Sąjungoje, o dabartinės ekonominės ir finansinės aplinkybės dar labiau sunkina padėtį. Per krizę patiriama daug nuostolių ir nemaža dalis Europos gyventojų šiandien sunkiai suduria galus." Jis taip pat pridūrė: Nauja ateinančio dešimtmečio ES strategija Europa 2020", kurios vienas iš tikslų iki 2020 m. išvaduoti iš skurdo bent 20 mln. Europos gyventojų, aiškiai rodo nuoširdų visų šalių įsipareigojimą siekti matomų rezultatų, kad Europoje būtų daugiau teisingumo ir mažiau atskirties", - sakė ES užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras Laslas Androas (Laszlo Andor).
Apskritai ES piliečiai mano, kad ankstesniais metais, kuriems pasibaigus atliktas tyrimas, skurdas padidėjo visais lygmenimis: 6 iš 10 respondentų teigia, kad skurdas padidėjo jų regione, trys ketvirtadaliai jaučia savo šalyje padidėjusį skurdą, o 60 proc. mano, kad skurdas padidėjo visoje ES.
Žmonės skurdą sieja su krize ir raginimais imtis taupymo priemonių. Graikijoje yra daugiausia respondentų (85 proc.), manančių, kad skurdas padidėjo jų šalyje. Tokios nuomonės apie savo šalį yra ir 83 proc. prancūzų, 82 proc.bulgarų, 77 proc. rumunų ir 75 proc. italų.
Nors vienų šalių gyventojai tikisi tolesnių sunkumų (pavyzdžiui, septyni iš dešimties rumunų ir graikų mano, kad jų namų ūkių finansinė padėtis blogės), kitose šalyse visuomenės nuomonė pagerėjo. Pavyzdžiui, tik 23 proc. latvių (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis - 65 proc.), 32 proc. lietuvių (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis - 58 proc.) ir 20 proc. vengrų (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis - 48 proc.) mano, kad jų namų ūkių finansinė padėtis blogės. Latvijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Suomijoje sumažėjo respondentų, manančių, kad praradę darbą jie liktų bedarbiai.
Kas šeštas Europos gyventojas nurodė, kad praėjusiais metais jo šeima bent kartą neturėjo pinigų įprastoms sąskaitoms apmokėti, maistui ar kitoms kasdienio vartojimo prekėms pirkti, o 20 proc. respondentų tyrimo metu (2010 m. gegužės mėn.) turėjo sunkumų laiku sumokėti už buitines paslaugas ir kreditinius įsipareigojimus.
15 proc. respondentų nuolat kovoja už būvį, 3 proc. nespėjo laiku apmokėti kai kurių sąskaitų ir įmokėti paskolų dalies, o 2 proc. turėjo rimtų finansinių sunkumų ir neapmokėjo daugelio tokio pobūdžio sąskaitų.
Apie 30 proc. piliečių tapo sunkiau susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas Maždaug trys iš dešimties Europos gyventojų nurodė, kad per paskutinį pusmetį jiems tapo sunkiau apmokėti sveikatos, vaikų ar ilgalaikės savo pačių ar artimųjų priežiūros išlaidas: 11 proc. atrodė, kad tai "tapo gerokai sunkiau", o 18 proc. manė, kad tai tapo "lyg ir sunkiau".
Kas šeštas Europos gyventojas nėra užtikrintas arba yra visai neužtikrintas, kad neliks be darbo 2010 m. kovo mėn. 18 proc. dirbančių respondentų nebuvo užtikrinti arba buvo visai neužtikrinti, kad jiems pavyks išlaikyti dabartinę darbo vietą per ateinančius 12 mėnesių, o 49 proc. manė, kad mažai tikėtina arba visiškai netikėtina, kad jie iš naujo įsidarbintų per pusę metų, jei būtų atleisti iš darbo.
Galiausiai dėl būsimų pajamų 73 proc. ES piliečių mano, kad jų pensijos dydis tikrai bus mažesnis arba kad į pensiją jie turės išeiti vėliau ar turės susitaupyti daugiau pinigų senatvei. 20 proc. labai nerimauja, kad senatvėje jų pajamų neužteks tam, kad jie galėtų gerai gyventi, o 34 proc. gerokai nerimauja dėl tokių perspektyvų. 17-oje valstybių narių dauguma respondentų labai arba gerokai nerimauja, kad jų pajamų senatvėje neužteks tam, kad jie galėtų oriai gyventi.

Komentarų skaičius