Nemuno kilpų regioninio parko direkcija Punios šile  rengia naktinę pelėdų apskaitą. Gamtininkai, ornitologai, pasidalinę į nedideles grupeles, pasiskirstys po mišką ir nakties metu registruos pelėdas.
Paukščių apskaitose dažniausiai dalyvauja gamtininkai, ornitologai ir tie, kurie domisi paukščiais, sugeba identifikuoti rūšį pagal girdimą balsą. Tačiau šio renginio dalyviams bus transliuojami pelėdų balsų įrašai, kad būtų lengviau atspėti, kokios pelėdos girdėtos, todėl kviečiami dalyvauti ir neįgudę gamtininkai.
Kaip sakė Nemuno kilpų regioninio parko vyresnysis specialistas Renatas Jakaitis, Punios šile gausiausiai gyvena naminės pelėdos (lot. Strix aluco). Tai sutemų paukštis, jos aktyviausios būna naktį. Naminės pelėdos peri daugiausiai senų medžių drevėse, uoksuose bei pastatytuose inkiluose. Minta smulkiais žinduoliais ir vabzdžiais, o kartais ir paukščiais. Tai 25-30 cm dydžio paukštis, gana dažnai sutinkamas Lietuvos miškuose.
Punios šile pastebėta ir Lietuvoje retai sutinkama žvirblinė pelėda (lot. Glaucidium passerinum). Ji sveria apie 70 gramų, tai mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų pelėdų. Žvirblines pelėdas medžioja stambiosios pelėdos, kai kurie plėšrieji paukščiai. Lizde kiaušinius ar jauniklius kartais sunaikina kiaunė.
Punios šilas yra tinkama buveinė ir kitoms, iki šiol dar neaptiktoms, pelėdų rūšims - mažajam apuokui, lututei, didžiajam apuokui ir net uralinei pelėdai. Daugelio retųjų pelėdų paieškos yra labai sudėtingos. Visos apskaitos vykdomos ieškant pelėdų pagal jų skleidžiamus pavasarinius tuoktuvių balsus. Pelėdinių paukščių elgsena yra sunkiai prognozuojama ir ne kiekvieną naktį jų balsus galima išgirsti, tai priklauso nuo oro sąlygų, pelėdų aktyvumo ir kitų biologinių subtilybių. Bet renginio organizatoriai ir dalyviai tikisi išgirsti retos ir iki šiol neaptikos pelėdos balsą.
Pelėdų apskaitos vykdomos siekiant nustatyti jų rūšinę sudėtį, gausumą ir pasiskirstymą tiriamoje teritorijoje. Jas tikslinga kartoti kas 3-5 metai. Tyrimų medžiaga naudojama geresniam pelėdų biologijos pažinimui bei organizuojant paukščių ir jų buveinių apsaugą.
Kaip pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Dalia Čebatariūnaitė, Europos Bendrijos mastu saugomoms paukščių rūšims (tarp jų ir žvirblinėms pelėdoms), kurios įrašytos į Paukščių direktyvos sąrašą, steigiamos specialios apsaugos teritorijos, kurios vadinamos paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis. Šiuo metu Lietuvoje yra 82 paukščių apsaugai svarbios teritorijos.