Suskaičiuotos savaitės liko iki balandžio pirmosios, kai nauja ligoninių restruktūrizacijos banga turėtų nušluoti daugelį paslaugų, kurias buvome įpratę gauti Kaišiadorių ligoninėje.
Likimo ironija – smūgis kirto tuoj po euforijos bangos, kai su šampano taurėmis ir simbolinių kaspinėlių perkirpimais buvo švenčiami atremontuotų ligoninės skyrių atidarymai (tiesa, kartais pamirštant, kad brangiai nupirkta nauja aparatūra dar niekaip „neatvažiavusi“ ir kad katastrofiškai trūksta specialistų). Žurnale „Lietuvos sveikata“ bei „Valstybės žiniose“ Kaišiadorių ligoninė „nukritusi“ į žemiausią vietą – prie tų gydymo įstaigų, kurioms leista teikti mažiausiai paslaugų: Šilalės, Gargždų, Šakių, Pakruojo, Ignalinos, Prienų, N.Akmenės, Zarasų, Širvintų, Molėtų, Kupiškio, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Kuršėnų. Dar dešimčiai ligoninių, nors ir suteiktas rajoninių statusas, leista teikti stacionarines chirurgijos ir akušerijos paslaugas, kas reiškia, jog tų rajonų žmonės bet kuriuo paros metu, ištikus bėdai, gaus kvalifikuotą chirurgų pagalbą. Apie akušeriją šiame kontekste kalbėti nėra ko – jos išdidžiais atsisakėme mes patys, tiksliau – mūsų išrinkti politikai, balsavę už skyriaus uždarymą. Liūdna ir skaudu, kad net nepatekome tarp tų, kurie ir toliau teiks stacionarias chirurgijos paslaugas, kuo labai džiaugiasi mūsų artimiausi kaimynai elektrėniškiai. O štai kiti kaimynai – Jonavos rajono ligoninė, nors ir labai arti Kauno, tačiau dirbs pilnu tempu, nes gavo regioninės ligoninės statusą.
Savos klaidos bado akis, tačiau praeities nebesugrąžinsi. Šiuo metu tenka dėti daugybę pastangų ir belstis į aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų duris, kad būtų palikta teisė daryti tai, ką mūsų ligoninė gali.
- Nemanome reikalauti to, kas neįmanoma ir kam neturime sąlygų, tačiau atimti teisę dirbti darbą, kuriam turime ir specialistų, ir įrangos – tai tikrai nesuprantama, - sakė šiuo metu Kaišiadorių ligoninės direktoriaus pareigas einantis gyd. V.Gilaitis, kuriam paskutiniu metu daugiau laiko tenka praleisti Vilniuje, nei Kaišiadoryse. Pagrindinis vizitų tikslas – pasiekti, kad ligoninėje išliktų visą parą dirbantis traumatologinis punktas.
 Kokia padėtis susiklostys, jei rezultatas pasiektas nebus – sunku prognozuoti. Štai vien gruodžio mėnesį į ligoninės priimamąjį dėl įvairių traumų kreipėsi 155 pacientai, 54 jų teko paguldyti į stacionarą. Iki sausio vidurio dėl traumų kreipėsi 46 žmonės, 27 jų gydėsi stacionare. Po balandžio 1-osios juos visus reikėtų siųsti į Kauną, nes Kaišiadorių ligoninėje bus leista nebent atverti mažus pūlinukus ir atlikti labai nesudėtingas procedūras.
 Jau nekalbant apie tai, kiek kartų iki Kauno turės sukarti greitosios pagalbos automobilis, gyventojų laukia dar vienas nepatogumas – jie bus tik nuvežti, o net ir tais atvejais, kai po pagalbos suteikimo galės iš karto grįžti namo, tai turės padaryti savo pastangomis, nes greitoji, be abejo, nelauks.
- Manau, kad į kiekvienos ligoninės situaciją reikėtų žiūrėti atskirai, pasverti visas galimybes, kas įmanoma, ir kas ne. Štai, pavyzdžiui, mes turime apie 160 tūkst. Lt kainuojantį artroskopą, turime specialistą, galintį atlikti kelio sąnario operacijas, tačiau ministras to daryti neleidžia. Kodėl – nepaaiškina. Įsivaizduokim, kad licencijuotam gydytojui staiga nei iš to, nei iš šio uždraudžiama operuoti. To padaryti niekas neturi teisės. O štai ligoninei uždrausti, pasirodo, galima..., - dalijosi mintimis V.Gilaitis, pasakodamas, kad su būriu rajoninių ligoninių vadovų kovoja ir dėl reanimacijos skyriaus išlikimo. Pernai Kaišiadorių ligoninės reanimacijos skyriuje gydėsi daugiau kaip 800 pacientų, iš jų 600 – labai sudėtingos būklės. Po balandžio 1-osios reanimacija turėtų dirbti tik darbo dienomis ir tik darbo valandomis, tad tokių ligonių likimas bus labai problemiškas. Kaip atrodo, per dieną šiek tiek „pragaivintus“ teks vežti į Kauną... Į kurią konkrečiai ligoninę – taip pat dar nėra aišku, tačiau aišku ir kitkas – nė vienoje jų vietų nepadaugėjo. Mūsų ligoninės reanimacijos skyrius šiuo metu aprūpintas nauja, modernia aparatūra, pakanka ir specialistų, tačiau atsakyti, kodėl jam bus uždrausta dirbti naktį, taip pat negali niekas. Nenuostabu – juk logišką atsakymą tokiai veiklai sunku surasti. Nuskambės gal ir drastiškai, tačiau tokius Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus galima pavadinti tik genocidu.
V.Gilaitis sako, jog mūsiškė ligoninė nereikalauja to, kas neįmanoma – neprašo palikti, pavyzdžiui, chirurgijos skyriaus.  Turint omenyje, jog praėjusiais metais šiame skyriuje per visus metus naktimis įvyko tik 9 operacijos, jis, kaip atskiras vienetas, savaime nustojo egzistuoti. Chirurgijos skyriaus stacionaro veikla sustabdyta jau po Naujųjų metų, nes to pareikalavo Valstybinė medicininio audito inspekcija: trūksta specialistų, todėl pagalba čia visą parą neužtikrinama.   Tačiau veikiantis traumatologijos punktas reikalingas verkiant. Juk jei nepavyks pasiekti, kad paslaugų spektras būtų praplėstas, naktimis Kaišiadorių ligoninėje budės tik terapeutas ir pediatras, tad nuo infarktų, insultų, astmos priepuolių, traumų tamsiuoju paros metu mūsų rajone reikėtų susilaikyti... Juodas humoras – bet tai – šiandieninė Lietuvos valdžios politika.
 Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, tad iki balandžio pirmosios dar norisi tikėti, jog sveikas protas nugalės ir traumatologijos punktas išliks.
- Esame pasirengę ir blogiausiam. Šio punkto išlaikymas per mėnesį tekainuotų apie 20 tūkst. litų – mėginsime kaip nors išsilaikyti patys arba kreipsimės į savivaldybės tarybą, - sakė V.Gilaitis, kuriam nerimą kelia ir sumažinti paslaugų įkainiai. Žinoma, apie visą parą veikiančią reanimaciją jau teks pamiršti...