Vyriausybė priėmė nutarimo "Dėl Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo" pakeitimą, kuriuo reglamentuojama, kokiomis švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava turi būti keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.
Šios švenčių dienos yra:
vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų taip pat turės būti iškelta šiomis atmintinomis ir kitomis dienomis:
sausio 1-ąją - Lietuvos vėliavos dieną;
sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną;
vasario 24-ąją - Estijos nepriklausomybės dieną;
kovo 29-ąją - Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
gegužės 1-ąją - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
gegužės 9-ąją - Europos dieną;
birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
birželio 15-ąją - Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną;
rugpjūčio 23-iąją - Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu);
rugpjūčio 31-ąją - Laisvės dieną;
rugsėjo 23-iąją - Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
spalio 25-ąją - Konstitucijos dieną;
lapkričio 18-ąją - Latvijos nepriklausomybės dieną;
lapkričio 23-iąją - Lietuvos karių dieną.
Viešųjų renginių proga fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra naudoti (kelti, statyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles, laikydamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme nurodytų vėliavų naudojimo principų ir tik taip, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.