Kur plevėsuoja dvidešimt septynių šalių vėliavos
Virginija Šimkūnienė
2007-11-03
2007-11-03
Kartu su keliais Lietuvos laikraščių redakcijų vadovais bei kūrybiniais darbuotojais spalio pabaigoje teko lankytis Europos Parlamento sesijoje, Strasbūre. Tai miestas Prancūzijoje, Vokietijos pašonėje, kuriame kartą per mėnesį posėdžiauja ES parlamentas.
Tiesioginio skrydžio į Strasbūrą iš Vilniaus nėra, tad įsigyjame bilietus iki Frankfurto. Čia viename iš didžiausių Europos oro uostų, neišėję į atvirą erdvę, perkame traukinio bilietus iki Strasbūro. Tiesa, iki galutinio tikslo keliausime greitaisiais traukiniais su dviem persėdimais. Kai pasiekiame Strasbūrą ir stotyje mus pasitinka Europos informacijos biuro Lietuvoje darbuotojas Rolandas Pyragis, laikrodis rodo apie aštuntą valandą vakaro. Skubame į mums rezervuotą viešbutį, kuris yra pramoniniu vadinamame miesto rajone. Išbandome keliavimo miesto tramvajumi patogumus: bilietus parduoda kompiuterizuotos mažytės kasos, čia pat yra įrenginys bilietui atsižymėti. Su tuo pačiu bilietu, kurio kaina 1,30 euro, galima važiuoti nesvarbu kuria kryptimi, persėdant ar ne, valandą laiko. Tramvajuose, kaip ir metro, yra tramvajų linijų planai, gerai matomoje vietoje – “bėganti eilutė” su sustojimų pavadinimais, todėl keliauti po miestą jau kitą dieną laisvai galėjome ir be prancūzų kalbos žinių.
Mūsų viešnagės metu, spalio 22 – 25 dienomis, Strasbūre vietiniai ir atvykusieji keiksnojo orą - dienomis buvo vos 5 – 7 laipsniai šilumos. Pučiant gana šaltam vėjui praeiname pro piketuotojus, sustojusius prie paradinio įėjimo į Europos parlamento būstinę. Pastatas pribloškia dydžiu – vien įėjimų yra ne vienas. Pro vienas duris įleidžiami darbuotojai, pro kitas – turistų grupės, dar per kitą įėjimą įleidžiami žurnalistai. Mus nufotografuoja, patikrina įnešamus daiktus, išduoda akreditacijos dokumentą.
Be palydovo, pastatų plano, pirmomis valandomis sunku orientuotis koridorių, liftų, kabinetų gausybėje. Pirmiausiai paprašėme, kad mus pristatytų Lietuvos Europarlamentarų padėjėjams, o per juos jau tarėmės nors trumpiems susitikimams bei pokalbiams su pačiais parlamentarais. Per dvi nepilnas dienas teko bendrauti su Danute Budreikaite, Šarūnu Biručiu, Eugenijumi Gentvilu, Vytautu Landsbergiu. Tai buvo susitikimai, apie kuriuos papasakosiu plačiau. Didžiausią įspūdį pirmą dieną padarė apsilankymas plenarinių posėdžių salėje, juolab, kad iš anksto žinojome, kad svarstant 2008 metų biudžetą kalbės Lietuvos atstovė, komisarė Dalia Grybauskaitė. Prieš patekdami į posėdžių salę (milžiniška salė primena didžiulį kupolą), kur pačiame kupolo viršuje įrengtos vietos spaudos atstovams, turistams, gauname dar vieną leidimą – fotografavimui posėdžio metu. Beje, kelis kartus Lietuvos žurnalistai ten dirbusio pareigūno buvo įspėti, nes naudojo fotoblykstes, kurios yra draudžiamos.
Daugelio kalbėjusiųjų nuomone, ES biudžetas nėra priderintas prie 27 ES valstybių narių poreikių. „Atskiros frakcijos – lyg atskiros bažnyčios. Frakcijų nuomonės skiriasi, jos nepatenkintos militarizavimu“, - sakė E.Sepinen. Vystymosi komiteto vardu kalbėjęs p.Valter sakė, kad iš biudžeto pinigai pirmiausiai turi būti skiriami prioritetinėms sritims. Tomis sritimis pasisakantysis įvardijo sveikatos apsaugą, naujų technologijų diegimą. Kaip vieną svarbiausių Europos sąjungos tikslų ne vienas posėdžio dalyvis įvardijo kovą su skurdu. Prekybos komiteto vardu kalbėjęs p.Stasni sakė, kad turi būti reikiama kontrolė, kad biudžetas būtų skaidrus. Pasak p.Stasni, be prekybos nėra plėtros. Ponas Elgreny pastebėjo, kad pirmiausiai visi reikalauja pinigų, o po to galvojama kaip juos išleisti. Aplinkosaugos komiteto atstovas J.Hauft sakė, kad turi būti didinama lėšų aplinkosaugai, kartu bus vykdoma ir sveikatos apsaugos programa. Ne vienas kalbėjusysis kaip labai svarbią minėjo Galilėjo programą, o viena iš svarbiausių Europos įstaigų įvardijo - Europos technologijų institutą. Apie vidaus rinką, kaip labai svarbią tolesniam vystymuisi, kalbėjo vidaus rinkos komiteto atstovas p.Rudi.
Ponas Miulderis iš žemės ūkio komiteto piktinosi, kad svarstant biudžetą kiekvienais metais vyksta tas pats: Europos taryba mažina lėšas įvairiose eilutėse, rašomi pakeitimai, ES komisija siūlo tarybai atstatyti, ir vėl vyksta svarstymas. Kultūros komitetas ir jo atstovas p.Triufel pažymėjo, kad didelis pasiekimas yra tai, kad jaunimas gali studijuoti visose ES šalyse. Tam tarnauja ir programa Erasmus. Be šito, buvo pabrėžta, kad vykdomos programos turi turėti tęstinumą. Pilietinių laisvių komiteto atstovas kalbėjo, kad į ES erdvę patenka daug emigrantų, reikia spręsti jų problemas, panaudojant rezervo lėšas. Konstitucinio komiteto atstovas pabrėžė, kad labai svarbus Lisabonos susitikimas, po jo turėtų sekti Reformų sutartis, prieš tai informuojant savo šalies piliečius. Moterų teisių komiteto atsovė p.Prense sakė, kad turi veikti Dafni projektas, visi turi kovoti prieš smurtą buityje, turi efektyviai veikti Lyčių lygybės institutas.Apie peticijas kalbėjo Peticijų komiteto atstovas p.Horbati. Jis pabrėžė, kad peticija – politinis veiksmas, reikalaujantis drąsos, disciplinos ir pan.
Komisarė D.Grybauskaitė savo pasisakymą pradėjo lietuvių kalba, po kelių sakinių komisarė perėjo į anglų kalbą. Komisarė taip pat akcentavo prioritetus, kalbėjo apie finansavimą. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad svarbu skelbti kas ir kaip naudoja ES pinigus, skaidrumas žmonėms labai svarbus. Pasak D.Grybauskaitės, nustatyta, kad regionai bei savivaldybės yra atsakingos už 64 procentus investicijų, todėl būtina atsižvelgti į Regionų komiteto nuomonę.
(Bus daugiau)
Komentarų skaičius
0















.jpg)


