Man nėra pakeliui

0

Laimutė Matkevičienė, Seimo narė

Beveik 35 metus gydžiau žmones: kenčiančius, liūdinčius, jaunus, vyresnius ir priklausomybės ligų aukas. Gal todėl Lietuvos Respublikos Seime man buvo patikėtos atsakingos Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigos, kurias einu nuo pat 2016 m. Seimo kadencijos pradžios. Einant šias pareigas svarbią vietą užima ne tik gydytojos patirtis, sveikatos vadybos išmanymas, bet ir politinis matymas, skaidrumas. Niekada nebuvau verslininkė, bet su sąžiningais verslininkais kolegiškai bendraujame visi.

Dėl vykdomo verslo, kuris žaloja žmones, nuo kurio kenčia šeima ir jos artimieji, kuomet pralošiami namai, kuomet į Seimą ateina  verkiantys  tėvai, žmonos ir mamos prašo pagalbos, nes jų artimasis lošdamas prarado užgyventą turtą, su verslininkais, užsiimančiais lošimo verslu, man nėra pakeliui ir esu tikra tuo, kad kuo mažiau lošimų mūsų šalyje, tuo bus geriau.

Virš 40 proc. lošėjų yra aukštos savižudybės rizikos grupėje, o kas penktas prisipažino bandęs žudytis. Tyrimų rezultatai rodo ir tai, kad daugumai lošėjų buvo nustatyti rimti nuotaikų sutrikimai: sunkios depresijos epizodai, įvairaus sunkumo nerimo sutrikimai, padidintas impulsyvumas. Pasak tyrimų autorių, tarp nuotaikos sutrikimų ir mąstymo klaidų yra glaudus ryšis. Kaip svarbiausią mąstymo klaidą autoriai įvardina suvokiamą negebėjimą nustoti lošti, kuris skatina kontrolės praradimą lošimo metu, kelia depresiškumo bei nerimo lygį ir stiprina potraukį lošti vėl ir vėl. Dažnas lošėjas emigruoja būtent dėl to, kad negali susitvarkyti su skolomis, atsiradusiomis dėl lošimų, bandydamas pabėgti nuo grasinančių skolintojų. Dalis piliečių Lietuva praranda dėl to, kad lošėjai, negebėdami nustoti lošti, nusižudo.

Pažymėtina, kad, kalbant apie Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje surinktus mokesčius, yra lyginami ne tik faktiškai gauti specialieji mokesčiai iš lošimų ir loterijų, bet ir licencijų, leidimų mokesčiai, kuriuos į biudžetą turi sumokėti bendrovės, kad gautų leidimus verstis šią veikla. Palyginus šiuos privalomus sumokėti mokesčius, matyti, kad Lietuvoje jie yra vieni mažiausių.

Straipsnyje minimi statistinio Latvijos piliečio lošimo paslaugoms vidutiniškai išleidžiami 112 eurų per metus, Lietuvos – 32 eurai, loterijose atitinkamai 15 eurų ir 14 eurų nėra tikslūs ir nėra aišku už kokį laikotarpį yra pateikti. Pagal Priežiūros tarybos atliktus skaičiavimus, 2018 metais Lietuvos gyventojas azartinių lošimų paslaugoms vidutiniškai išleido 43 eurus per metus, o loterijoms – 17 eurų per metus. Pažymėtina, kad šios sumos, kiekvienais metais didėja.

Pagal Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektą nėra siūloma A ir B kategorijos lošimo automatus apmokestinti vienodai, kaip rašoma „sumauti ant vieno kurpaliaus“. Siūlomame įstatymo projekte yra nurodyta, kad už A kategorijos lošimo automatą – 232 eurai per kalendorinių metų mėnesį, už B kategorijos lošimo automatą –111 eurų per mėnesį (buvo 87 eurų);

Pateikta informacija apie tai, kad ženkli lošimų ir loterijų įmonių dalis dirba nuostolingai arba balansuoja ant nedidelio pelno ribos visiškai neatitinka tiesos. Analizuojant loterijas ir azartinius lošimus organizuojančių bendrovių 2018 metų balansus, matyti, kad iš 17 bendrovių 6 bendrovės veikė nuostolingai. Pažymėtina, kad net 4 azartinius lošimus ir didžiąsias loterijas organizuojančios bendrovės (UAB „Top Sport“ (109 vieta), UAB „Olifėja“ (135 vieta), UAB „Olympic Casinop Group Baltija“ (188 vieta) ir UAB „Tete-a-tete“ kazino (298 vieta)) patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje skelbiamą daugiausia mokesčių ir kitų įmokų sumokančių įmonių TOP 500. Iš tokios informacijos galima spręsti, kad bendrovių pajamos nėra mažos.

Toliau, jeigu galėčiau paprieštarauti autoriaus straipsnyje nurodytiems faktams, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2008 m. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio buvo planuota surinkti 8 833 000 eurų, surinkta 8 788 000 eurų.

Krizę išgyventi buvo sunku daugumai įmonių, nepriklausomai nuo veiklos, o azartinių lošimų organizatorių veiklą krizė paveikė 2009 metais, Lietuvos gyventojai gavo mažiau pajamų, augo bedarbystė, gyventojai mažiau lošė.

Pagal Priežiūros tarnybos skelbiamą informaciją tinklapyje azartinius lošimus organizuojančių pajamos ėmė augti jau nuo 2011 metų ir 2008 metų lygį (kai GGR buvo 70 361 047 Eur) pasiekė 2013 (GGR 68 018 053 Eur) – 2014 (GGR 79 362 882 Eur) metais.

Šiuo metu, Seime yra svarstomi Įstatymų pakeitimų projektai, kuriais siekiama Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungimo būdu reorganizuoti į vieną įvairias priklausomybės sritis koordinuojančią ir prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas, tačiau labai svarbiu uždaviniu liks taip sutvarkyti įstatyminę bazę, kad būtų taikomos tokios pat kontrolės priemonės, kokios yra nustatytos ir Alkoholio kontrolės įstatyme, todėl laukia dar ne viena diskusija Seime apie Azartinių lošimų įstatymo pataisas.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

1 − vienas =