Laidoti jau galima ir Kaišiadorių kapinių kolumbariume

0

Sigita Miškinienė

Vis daugiau žmonių, palydėdami savo artimuosius Anapilin, renkasi palaikų kremavimą. Iki šiol mūsų rajono teritorijoje urnos su mirusiųjų pelenais buvo laidojamos kapavietėse. – Nuo lapkričio pradžios urnas galima laidoti Kaišiadorių miesto civilinėse kapinėse iškilusiame kolumbariume, – sakė „Atspindžiams“ miesto seniūnė Giedrė Pavasarytė.

Vieta nišoje – 500 eurų

102 nišas turinčio kolumbariumo statyba kainavo 43 870 eurų. Jame galės tilpti 204 urnos su pelenais – vienoje nišoje leidžiama laidoti dvi urnas. Kaišiadorių miesto kapinėse esančiame kolumbariume nišos skirtos mūsų rajone gyvenusių žmonių pelenams, taip pat tiems, kurių tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai ar įvaikiai yra dek­laravę savo gyvenamąją vietą mūsų savivaldybės teritorijoje. Spalio mėnesio pabaigoje posėdžiavusi savivaldybės taryba nustatė vienkartinį urnos su kremuotais žmogaus palaikais kolumbariumo nišoje laikymo įkainį – 500 eurų. Į šią sumą įeina ir užrašų iškalimo akmens plokštėje darbai. Kad kolumbariumas turėtų tinkamą estetinį vaizdą, užrašų iškalimas numatytas vienodas, jį pagal prašymus organizuoja seniūnija.

Pagal pageidavimus užrašą gali sudaryti palaidoto asmens vardas, pavardė bei gimimo ir mirties datos, taip pat tikėjimo simbolis – kryžius, Dovydo žvaigždė ir pan. Jokie papildomi akcentai – nuotraukos, žvakidės ir pan., nišos išorėje negalimi. Toje pačioje nišoje laidojant antrą urną, papildomai mokėti nereikia. Pasirinkti nišos vietą kolumbariume galimybės nėra – urnos bus laidojamos nišų numeracijos eilės tvarka. Nišos sunumeruotos nuo viršaus iš kairės į dešinę. Pirmieji mūsų laikų kolumbariumai Lietuvoje pradėti statyti dar 2007 metais, įkainiai už urnų laidojimą juose įvairūs. Štai Tauragės rajono savivaldybėje vienkartinis mokestis – 900 €; Kauno rajono savivaldybėje – už pirmą urną 726 €, kitas – papildomai po 90 €; Akmenės rajono savivaldybėje – 700 €; Jonavos – 724 € ir pan. Kauno miesto savivaldybės įkainis skiriasi priklausomai nuo to, kuriame kolumbariumo aukšte yra niša, jis svyruoja nuo 414 € iki 547 €, už toje pačioje nišoje laidojamas urnas papildomai mokama po 86 €, taip pat imamas vienkartinis kolumbariumo nišos priežiūros mokestis 25 metams, kuris yra 347 €. Alytaus rajono savivaldybė yra nustačiusi 400 € vienkartinį mokestį, o jei urna laidojama bendroje nišoje – 100 €. Kretingos kolumbariume laidojimas nemokamas, tačiau šis kolumbariumas skirtas tik mirusiems savivaldybės gyventojams arba Kretingoje turi gyventi velionio vaikai. Šiuo metu šalyje esančių kolumbariumų nišų mokesčio vidurkis – 567 €. Skirtingi ir Lietuvos kolumbariumai: Alytaus miesto kapinių kolumbariumas turi atskirą ir bendrą nišas, taip pat skiriasi nišų dydis ir jose laidojamų urnų kiekis.

Leidimo – į Kaišiadorių miesto seniūniją

Norintys kolumbariume palaidoti kremuotus artimo žmogaus palaikus turi kreiptis į Kaišiadorių miesto seniūniją, kur reikės pateikti rašytinį prašymą, savo asmens tapatybės dokumentą, mirties liudijimą bei velionio kremavimo dokumentus ir apmokėtą sąskaitą. Jei tuo rūpinsis laidojimo paslaugų teikėjas, reikalingas įgaliojimas arba sutartis. Kai toje pačioje nišoje laidojama antra urna, reikalingas asmens, atsakingo už nišos priežiūrą, sutikimas. Leidimas išduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dokumentų pateikimo. Už kolumbariumo priežiūrą atsakinga Kaišiadorių miesto seniūnija, surinktos lėšos bus naudojamos kolumbariumo priežiūrai ir plėtrai. Nors niša kolumbariume suteikiama neterminuotam laikui, joje palaidotą urną galima atsiimti prieš 5 dienas apie tai raštu informavus miesto seniūniją. Vienkartinis mokestis tokiu atveju negrąžinamas.

Sugrįžusi sena tradicija

Nors šiuolaikinėje Europoje esame paskutinė valstybė, pasistačiusi pirmus naujus kolumbariumus, kremavimo tradicija Lietuvoje siekia tūkstantmečius. Istorinėse baltų žemėse palaikų deginimo paprotys įsigalėjo apie V mūsų eros amžiuje. Lietuvos teritorijoje palaikai buvo deginami iki XIII amžiaus, kai kur – ir iki XIV. Šventuose miškuose kiekviena lietuvių šeima turėjo aukurą, kur degindavo savo mirusius, paprastai kartu su jų daiktais, žirgais. Molines urnas pelenams daugiau naudojo Vakarų lietuviai, Rytuose ir Pietryčiuose gyvenantys mūsų protėviai pelenus išbarstydavo kapo duobėje arba iškasdavo duobutę. Beje, mūsų rajono teritorijoje, Paparčių kapinėse, iki šiol išlikęs ir saugojamas dar 1830 metais minimas Paparčių kapinių kolumbariumas su 24 laidojimo nišomis. Šiame triaukščiame kolumbariume laidoti tradiciniai, nedegintiniai palaikai. Kolumbariumo pavadinimas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „karvelidė“ – matyt, žodis pasirinktas dėl to, kad pats statinys su mažutėmis nišomis asocijuojasi su paukščių inkilėliais. O gal todėl, kad ir žmogaus sielą isivaizduojame kaip paukštį, kuri, atėjus laikui, atsiskiria nuo kūno ir išskrenda kažkur, kur gyviesiems nelemta žinoti…

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

4 × 2 =