Įžūliausia statyba Kaišiadoryse?

0

Gal kai kam ir nepatiks ši nuomonė, bet apie verslo bei politikos moralumą reikia pasvarstyti ir viešai.

Kaišiadoriečiai tikrai nebadauja dėl to, kad trūksta prekybos centrų. Kaišiadoriečiai nepervargsta eidami didelius atstumus iki kiosko ar parduotuvės nusipirkti būtiniausių maisto produktų.

Deja, vienam verslininkui – politikui atrodo kitaip.

Jis nutarė, kad dar vieną prekybos centrą galima pastatyti taip, kad daugiabučio gyventojai galėtų peršokti iš balkono tiesiai į parduotuvę. Čia humoras.

O tikrovėje neregėtas ne tik verslininko, bet ir jo veiksmus laiminančių politikų, savivaldybės atsakingų darbuotojų įžūlumas ir nepagarba žmonėms.

Žinoma, įstatymų jie galimai ir nepažeidė, viską paskaičiavo. Juk svarbu, kad byrėtų pinigai, svarbu nepigiai parsiduoti.

O viešasis interesas? Na, tokį interesą gina prokuratūra, jei pažeistas toli Vilniuje priimtas įstatymas? Bet ar įmanoma viską surašyti į įstatymą? Gyvenimas yra žymiai margesnis. Tam, kad gyventojai būtų ginami, ir yra vietiniai politikai, vietinė vykdomoji administracija. Bet, pasirodo ji tarnauja… sau. Juk tas įžūlus prekybos centro po gyventojų langais statytojas ir yra politikas, išrinktas atstovauti tiems patiems gyventojams. Tai žmogus, kuris turėtų įsiklausyti į rinkėjų nuomones. Deja, jam rūpi tik sava kišenė, savas pilvas. Vadinasi, jis toks ir politikas, nebent kabutėse.

Tai gal jis verslininkas? Vargiai. Šiuolaikinis verslas privalo būti socialiai atsakingas ne tik mokant mokesčius, kuriant gerai apmokamas darbo vietas, bet ir kuriantis gėrį visuomenei.

Pavydime danams, kad jie yra laimingiausi pasaulyje ne turtais, bet verslo ir visuomenės atstovų bendravimu. Pavyzdžiui, jei miesto teritorijoje, norima statyti pastatą, pirmiausia vykdoma visų kaimynų apklausa. Jeigu didžioji dalis nesutinka, verslas turi dvi galimybes. Pirma – pasitraukti kitur. Antra, stengtis įtikinti gyventojus, kad statybos ir būsimas objektas nepablogins gyvenimo sąlygų. Jeigu pablogins, bet gyventojai sutinka su kompensacijomis, dėl to tariamasi.

O kaip Kaišiadoryse? Populiariai sakant, verslui ir politikams nusišvilpt kokia gyventojų nuomonė. Matydami, kad šalia daugiabučio stovintys privatūs namai griaunami, susirūpinę aplinkiniai ėmė belstis į savivaldybės duris tikėdamiesi aiškaus atsakymo, kas bus statoma. Atsakymas biurokratiškas – nežinome. Nors patyliukais jau buvo kalbama, kad nugriautų namų vietoje iškils Maxima prekybos centras. „Verslininkui“ ir „politikui“ reikėjo laimėti laiko, kad sujungtų sklypus, išpirktų valstybinę žemę, pakeistų žemės naudojimo paskirtį. Po to tyliai ir tolimame savivaldybės tinklapio kamputyje „pranešti“ apie „viešą“ projekto svarstymą. Aišku niekas ir neatėjo „svarstyti“. Šiukštu, būtų pradėję priešintis dar kūdikystės stadijoje…

Tad „vsio zakonno“: „verslininkas-politikas“ kals pinigus, meras užsidės pliusą, kad tarnybos nenusižengė įstatymams. Na, o prieš rinkimus vėl paplonins liežuvius ir vėl suoks, kaip jie pasirengę dideliems darbams, kaip jie gins rinkėjų teises, kaip jie rūpinsis, stengsis, vargs ir t.t.

P.S. Rimti ir atsakingi verslininkai prekybos centrą stato kaišiadoriečiams plyname lauke, netoli ligoninės.

P.P.S. „Verslininkas – politikas“ yra Kaišiadorių savivaldybės tarybos narys, priklausantis Tėvynės sąjungai – krikščionims demokratams – Marijonas Vaicekauskas, UAB „Atelana“ vadovas.

P.P.P.S. Atelana – oskų liaudies komedija, pirmiausiai sukurta Atelos mieste ir iš jo atėjusi į Romą… ir į Kaišiadoris.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

6 − vienas =