Auditorė „diagnozavo“ riziką (Straipsnio „Po pralaimėto teismo – kaltųjų paieškos“ tęsinys.)

2

Romualda Suslavičienė

Tęsiame „kelionę“ savivaldybės Centralizuotos vidaus audito tarnybos atlikto audito ataskaitos pėdsakais, kurie veda link atsakymo, kodėl Kauno apygardos teismas panaikino mūsų savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl kompostavimo konteinerių pirkimo iš UAB „Ese Baltija“ir priteisė apmokėti bylinėjimosi išlaidas.

Taigi – kaip dirbo šiam viešajam pirkimui sudaryta Komisija ir kaip ji buvo kontroliuojama.

Ne posėdžiavo – tik pasirašinėjo?

Viešųjų pirkimų komisija pati savaime nėra nuo nieko nepriklausomas darinys, todėl patikrinimą atlikusi savivaldybės Centralizuoto vidaus audito tarnyba vertino ir vidaus kontrolę (kontrolės aplinka, veiklos rizikos vertinimas, kontrolės veikla, informavimas ir komunikacija, stebėsena). Už ją parašytas „patenkinamas“ pažymys: „savivaldybės administracija turi veikiančias, bet nepakankamas rizikos valdymo, vadovavimo bei kontrolės sistemas ir procedūras, kurios leidžia tik iš dalies pasiekti veiklos planų įgyvendinimo rezultatus ir užtikrinti lėšų panaudojimo efektyvumą“ (citata iš Audito ataskaitos).

Nepakankamumas“ diagnozuotas jau pačioje šių nesėkmingai pasibaigusių viešųjų pirkimų pradžioje: Viešųjų pirkimų skyriaus specialistams buvo sudėtinga tinkamai parengti pirkimo sąlygas, nes jiems pateiktoje paraiškoje neprašoma nurodyti nei pasiūlymų vertinimo kriterijų, nei planuojamo pirkimo pradžios, sutarties trukmės ir kitų pirkimą pagrindžiančių dalykų.

Nors teisės aktai numato, savivaldybės administracijos vidaus dokumentuose nėra tokių procedūrų, kaip Viešųjų pirkimų komisijos veiklos atsiskaitymas, paaiškinimų pateikimas, todėl, auditorės nuomone, „egzistuoja didelė rizika dėl Komisijos veiklos ir jos priimtų sprendimų nešališkumo ir objektyvumo“.

Taip pat audito ataskaitoje pažymima, jog egzistuoja rizika, „kad Komisijos posėdžiai vyksta formaliai, Komisijos nariams nesirenkant į posėdžius, o tik pasirašant surašytame posėdžio protokole“. Kad taip nebūtų, atsakingas komisijos pirmininkas, o už visos komisijos veiksmus atsakinga ją sudariusi organizacija.

Nesinaudojama rekomenduojamomis priemonėmis, kurios sumažintų formalų komisijos narių požiūrį ir padidintų atsakomybę už priimtus sprendimus – nepildomi patikros lapai, nors jų forma patvirtinta. Yra trūkumų ir nagrinėjant gautas pretenzijas – pas mus jas nagrinėja pati komisija, nors, siekiant skaidrumo, rekomenduojama, kad jas nagrinėtų atskiras savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo arba naujai sudaryta komisija. Neaiškūs kriterijai ir dėl pirkimų bei su jais susijusių dokumentų bylų formavimo bei saugojimo.

Kontrolės aplinkoje didesnių trūkumų nepastebėta, tačiau pažymėtas svarbus rizikos faktorius, apie kurį kalbėjome pirmoje straipsnio dalyje: viešieji pirkimai apima labai daug ir labai įvairių sričių, todėl specialistams dažnai pritrūksta kompetencijų – juk visko žinoti negali. Tad neretai perkamos konsultantų paslaugos. Deja, kai reikia prisiimti atsakomybę, ji tarp pirkimą vykdžiusių savivaldybės specialistų ir konsultantų net nedalijama – visa našta už priimtus sprendimus tenka perkančiajai organizatorei, patarėjai neatsako už nieką. Šiuo atveju apsisaugoti nuo klaidų įmanoma tik vienu keliu, kuris akcentuojamas audito ataskaitoje: „tinkamai pasirengti viešajam pirkimui ir įgyti reikalingų žinių, susijusių su perkamu objektu“…

Nesusikalbėjimas

Audito ataskaitoje pastebima ir tai, kuo ne kartą yra nusistebėję ir kaišiadoriečiai, varstantys savivaldybės darbuotojų kabinetų duris – gana dažnai dirbantys viename kabinete nežino, kokius uždavinius sprendžia jų kolegos, esantys už gretimos sienos. Todėl ataskaitoje pažymėta, kad komunikacija perkančiojoje organizacijoje (šiuo atveju – savivaldybėje) nepakankama. Žinoma, šiuo atveju kalbama tik apie viešųjų pirkimų procedūras, tačiau būtų įdomu, kad kada nors ši problema būtų paanalizuota plačiau.

Taigi – „dėl nepakankamos atskirų skyrių komunikacijos viešieji pirkimai neįtraukiami į metinius planus“, – konstatuota Audito ataskaitoje. Tačiau ir „nepatekusius“ dalykus reikia daryti, tad atsiranda neplaniniai pirkimai, kurie smarkiai didina specialistų darbo krūvį, kas grynai dėl žmogiško faktoriaus gali tapti klaidų priežastimi.

Taip pat pastebėta, jog vis dar neužtikrinta, kad vykdant mažos vertės pirkimus „visi suinteresuoti dalyviai gautų vienodą su viešuoju pirkimu susijusią informaciją panašiu laiku ir tokiomis pačiomis priemonėmis“ ir kt.

Bausti negalima pasigailėti

Grįžtant prie klausimo, kuris dažnai nuskamba savivaldybės tarybos posėdžiuose – kas atsakys ir kas atlygins žalą – verta prisiminti Civilinį kodeksą, kurio straipsnis „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų“, numato, jog atsakomybė atsiranda tada, kai „valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti“.

Atliktas auditas šiuo atveju nustatė tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo faktą: Viešojo pirkimo komisija neatliko arba tinkamai neatliko įvairiuose teisės aktuose nurodytus veiksmus, ko pasekmė – Kauno apygardos teismo sprendimas ir iš savivaldybės biudžeto priteisti 4830 €. (Ko gero, nuostoliai didesni – juk ir iš savivaldybės pusės teisme turėjo būti advokatas…).

Ar bus taikyta šis „aukščiausias nuosprendis“ – išieš­koti žalą iš Komisijos narių?

Kablelį pavadinime dėti sudėtinga. Vieni laukia, per kieno galvą bus kirsta, kiti piktinasi, kad „prie ankstesnių valdžių“ tokiais ir net drastiškesniais atvejais nebuvo nei ieškoma kaltų, nei kėsinamasi į darbuotojų kišenę. Ne vienas specialistas kalba, jog esant tokiai padėčiai ateityje dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kaip išgalėdami vengs. Tad išnarplioti šį kamuolį bus pakankamai sunku, ir tokio sprendimo, kad visi liktų patenkinti, matyt, nebus. Kol kas padėtis tokia: savivaldybės administracijos diretorius Č. Neviera pagal kompetenciją raštu „Pasiūlymas dėl bylinėjimosi išlaidų“ dar balandžio 20 dieną pasiūlė komisijos nariams savanoriškai padengti bent pusę patirtų išlaidų. Šio pasiūlymo komisijos nariai raštu atsisakė. Dėl komisijos pirmininko – administracijos direktoriaus pavaduotojo – atsakomybės spręsti turėtų meras.

Svarbu ir kitkas. Audito ataskaitoje pažymėta: „Nustatyti neatitikimai yra reikšmingi bei turi būti pašalinti artimoje ateityje“, ir po išvadų, kurios sudarytos iš 11-os punktų, pateikta lygiai tiek pat rekomendacijų.

Jas būtina kuo skubiau įvykdyti ir visiems laikams padėti tašką, po kurio turėtų sekti sakinys: „Nuo šiol bus kitaip“. Tų sprendimų, kurie jau teismuose, tuo neišgelbėsi, tačiau gal bent ateityje seksis sklandžiau.

2 KOMENTARAI

  1. Savivaldybės taryba privalo kelti klausimą dėl savivaldybės išsižiojėlio viešųjų pirkimų komisijos pirmininko atsakomybės ir jo padarytos žalos valstybei. Kiek gali šitas nekompetetingas ir nevalyvas veikėjas dergtis prieš žmones, kiek dar šitas cirkas tęsis?

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

keturiolika − 11 =