Vilkų medžioklė: koks buvo šis medžioklės sezonas ir kodėl svarbu reguliuoti žvėrių populiaciją?

0

Vilkų medžiojimas 2017-2018 metų medžioklės sezonu jau baigtas. Kauno regione jis nebuvo išskirtinis – sumedžioti 2 vilkai. Pasidomėjome, kodėl šių žvėrių populiaciją reikia reguliuoti, tačiau tam tikras jų skaičius gamtoje būtinas.

Sumedžiotas 61 vilkas visoje Lietuvoje

Remiantis 2015 metų vilkų pėdsakų apskaita (vėlesnės nebuvo tikslios dėl oro sąlygų) visoje šalyje turėtų gyventi ne mažiau kaip 292 vilkai. Pagal tai kasmet nustatomas ir galimas sumedžioti per vieną medžioklės sezoną vilkų skaičius – 60.

Nors pagal medžioklės taisykles sezono oficialia pabaiga laikoma balandžio 1 diena, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius teigia, kad paprastai visas žvėrių kiekis sumedžiojamas greičiau, taigi ir sezonas baigiamas anksčiau. Šiemet jis uždarytas vasario 3 ir 4 dienomis nušovus paskutinius 2 vilkus.

Iš viso šį sezoną sumedžiotas 61 vilkas – 1 individu daugiau nei buvo numatyta kvotoje. Kartais taip atsitinka, kadangi likus sumedžioti paskutiniuosius vilkus, pasitaiko, jog jie nušaunami skirtingose šalies vietose panašiu metu. Iš viso šį sezoną Kauno rajone nušautas 1 vilkas, dar 1 sumedžiotas Kaišiadorių rajone, kitose Kauno regionui priklausančiose savivaldybėse šių žvėrių nesumedžiota.

Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Vilniaus rajone vienas vilkas rastas kritęs, Varėnos rajone – buvo partrenktas automobilio. O štai Anykščių rajone 1 vilkas sumedžiotas pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis.

Reikalingi, bet būtina reguliuoti

Apie vilkų svarbą ne kartą yra kalbėję aplinkosaugininkai. Kadangi vilkai gamtoje yra mitybos grandinės viršuje, jie natūraliai reguliuoja gyvūnų, kuriais minta, populiaciją, naikina paliegusius, sergančius miško žvėris. Tokie gyvūnai kaip usūriniai šunys, lapės, šernai platina ligas, raguotieji žvėrys nudrasko miško paklotę, aplaužo medžius, taigi vilkų dalyvavimas leidžia natūraliai išlaikyti gamtos pusiausvyrą.

Nepaisant to, jų medžioklė taip pat reikalinga. A. Klimavičius sako, kad žmogus jau yra pakeitęs gamtą taip stipriai, kad savireguliacija be jo įsikišimo yra sunkiai įmanoma. Tačiau jis pabrėžia, kad ją reikia vykdyti atsakingai ir remiantis mokslo žiniomis, imituojant, kiek tai įmanoma, natūralias gamtos sąlygas.

Prieš kiekvieną vilkų medžioklės sezoną pasigirsta ūkininkų ir medžiotojų nuogąstavimų, kad skiriama medžioklės kvota – 60 vilkų visoje šalies teritorijoje – per maža. Neva, vilkai puola naminius gyvulius, šunis. Tokių atvejų išties pasitaiko, tačiau tai nėra taisyklė.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, regione nebuvę atvejų, kad vilkai pultų žmones ar eitų į kiemus ir kėsintųsi į naminius gyvūnus. Itin retai pasitaiko ir kad laukuose besiganančius gyvulius užpultų vilkai mokydami medžioti vilkiukus.

A. Klimavičiaus vertinimu, tokie pavyzdžiai, kai vilkas užpuola naminį šunį, veikiau rodo vieno individo, o ne visos grupės problemiškumą. Anot jo, toks elgesys gali pasitaikyti dėl to, kad vilkiukai dėl medžioklės per anksti netenka tėvų ir mokydamiesi medžioti patys puola lengviausią grobį. Šią problemą galėtų išspręsti trumpesnis vilkų medžioklės sezonas.

Tikro skaičiaus niekas nežino

Nors tiksliai pasakyti, kokia vilkų populiacija yra šalyje šiuo metu sudėtinga, specialistai daro prielaidą, kad šių individų daugėja. Tai rodo dažnesni gyventojų susidūrimai su žvėrimis, didesnis žalos atvejų skaičius ir kasmet medžioklės sezonu vis greičiau pasiekiamas vilkų limitas.

Be to, lyginant praėjusiais metais vilkų padarytą žalą su šių metų nuostoliais, pastebėta, kad nors vilkų puolimo atvejų skaičių užregistruota mažiau, žalos per vieną puolimą padaroma daugiau. A. Klimavičius spėja, kad tai rodo, jog vilkų grupės yra didesnės.

Medžiojant vilkus dalis kvotos rezervuojama rajonams, kur vilkai padaro daugiau žalos. „Pusė viso limito skiriama sumedžioti visai Lietuvai nepaskirstant, o kita pusė išdalinama konkrečioms savivaldybėms ir pusė viso medžioklės sezono ta rezervacija išlaikoma. Jei tuose rajonuose nepavyksta vilkų sumedžioti, rezervacija atšaukiama ir leidžiama sumedžioti bet kur Lietuvoje“, – apie kvotų paskirstymą pasakoja specialistas.

Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naują vilkų skaičiavimo sistemą. Pagal ją, vilkų skaičius būtų nustatomas remiantis ne tik žiemos pėdsakų apskaita, bet ir nuotraukomis, vaizdo medžiaga, padarytos žalos atvejais ir kt. Šie faktai būtų registruojami ir pagal skandinavų sukurtą metodiką išvedamas tikrasis vilkų šeimų skaičius. Darant prielaidą, kad kiekviena šeima atsiveda vidutiniškai po 4 jauniklius, kasmet būtų leidžiama medžioti prieauglio ribose.

(Užs. Nr. 12)
      

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

devyniolika − septyniolika =