Kaip reikia teisingai rūšiuoti atliekas?

0

Kaip žinia, ne tik daugelyje Europos Sąjungos šalių, bet ir Lietuvoje po truputį prigyja kitokio vartojimo kultūra – žmonės pradeda stengtis įsigyti produktus ekologiškose pakuotėse, parsinešti juos namo medžiaginiuose maišeliuose, o suvartojus, nieko neišmesti į bendrą šiukšlių krūvą. Gatvėse vis dažniau akį traukia prie daugiabučių ir nuosavų namų kvartaluose pastatyti skirtingoms atliekoms skirti konteineriai – plastikui, stiklui, popieriui. Deja, kad procesas būtų prasmingas, vien konteinerių nepakanka – reikia ne tik sąmoningumo bei entuziastingo noro rūšiuoti, bet ir tikslios informacijos, kaip tą daryti. Vyresnio amžiaus žmonėms, galbūt, jau sudėtingiau pakeisti savo įpročius, tačiau jauni žmonės turėtų ugdyti atsakomybės jausmą ne tik dėl savo, bet ir dėl visos planetos ateities.

Ar žinote, kad…

Remiantis rūšiavimu užsiimančios bendrovės informacija, nepaisant antrinių žaliavų panaudojimo galimybių, jos sudaro apie 30 proc. sąvartyne esančių atliekų. Sąvartyne likusios atliekos suyra tik per ilgą laikotarpį: popierius – per 2 metus, skardinės – 90 metų, plastikas – 200 metų, o stiklas – net 900 metų. Jau galime įsivaizduoti, kokios susidaro „ilgaamžių“ šiukšlių krūvos, per vieną dieną kiekvienam Lietuvos gyventojui išmestus tik po vieną stiklinį butelį – o juk išmetama kur kas daugiau ir ne tik stiklinių atliekų.

Ką reikia žinoti, pradedant rūšiuoti

Visuomenėje sklando daugybė įvairių mitų apie rūšiavimą – vieni mano, kad tai reikalauja pernelyg daug pastangų, kiti įsivaizduoja, kad į konteinerius gali mesti bet kokios „būklės“ ir sudėties atliekas ir jos vis tiek bus panaudotos. Vis dėlto, yra tam tikros taisyklės, į kurias reikėtų atsižvelgti norint, kad rūšiavimas būtų tikrai prasmingas, o atrinktos atliekos būtų sėkmingai perdirbtos antrinio panaudojimo tikslais.

Iš popieriaus atliekų, galima mesti bet kokius laikraščius, žurnalus ir kitokius spaudinius, taip pat knygas be kietų viršelių bei kartonines dėžes. Tačiau kai kurios popieriaus rūšys yra tiesiog netinkamos perdirbimui, kaip pavyzdžiui: pergamentinis, parafinuotas ar vaškuotas popierius, taip pat netinka ir kalkė bei anglinis popierius. Kartais žmonės tiesiog neatskiria gryno popieriaus nuo tam tikru būdu apdirbto, kuris irgi netinkamas perdirbimui: laminuoto, padengto plastiku, celofanu, folija, plastiku ar bitumu. Šiukšlių surinkėjus stebina ir popieriaus konteineriuose randamos kortelės su magnetinėmis juostelėmis bei įvairių rūšių tapetai.

Ką reikia žinoti apie stiklą? Žinoma, visais atvejais yra tinkami buteliai, stiklainiai bei įvairios stiklo duženos. Stiklo tara turėtų būti išplauta, tačiau nuklijuoti etikečių tikrai nebūtina. Reikėtų įsiminti ir tai, kad ne viskas, kas dūžta, yra stiklas. Tarkime, porcelianas, elektros lemputės, veidrodžiai, keramika, įvairaus pavidalo vaistų tara, krištolas ar automobilių stiklai yra visiškai netinkami perdirbimui, todėl jų rinkimas ir metimas į specialius konteinerius yra tiesiog betikslis. Be to, kaip jau minėta, netinkama ir užteršta tara.

Prie plastiko atliekų yra priskiriami įprasti plastikiniai buteliai nuo įvairios rūšies gėrimų – tik juos prieš metant į konteinerius reikėtų stipriai suspausti ir užsukti kamštelį. Dažnai žmonėms neaišku, prie kokių atliekų jie gali priskirti vadinamuosius „tetrapakus“ (pakelius nuo sulčių ar kitų produktų), juos reikia mesti būtent prie plastiko. Prie šių atliekų yra tinkami ir įvairūs indeliai nuo pieno produktų bei higienos reikmenų pakuotės. Tačiau negalima mesti jokių pakuočių nuo pavojingų cheminių medžiagų, dažų ar tepalų, taip pat įvairiais produktais užterštos taros – ji netinkama perdirbimui.

Lietuvos jaunoji karta gali gyventi „švariau“

Tolimesnė ateitis labiausiai priklauso nuo jaunų žmonių, nes jie imlūs naujovėms ir gali nesunkiai išsiugdyti naujus vartojimo įpročius. „Kitokios“ vartojimo kultūros diegimas – tai nėra skatinimas vartoti mažiau ar iš viso nevartoti, tačiau tai yra skatinimas vartoti protingai, nesispyrioti prieš kitose ES šalyse jau ilgą laiką taikomas alternatyvas ir pajusti vidinį malonumą, bent keletą surūšiuotų šiukšlių išmetant ten, iš kur nukeliavusios jos gali įgauti visai kitos paskirties pavidalą.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašom įrašyti komentarą!
Prašom įrašyti savo vardą

aštuoniolika − 10 =